Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

Jotvingių kryžiaus riterių ordino narių iškilminga inauguracija

2017 m. rugpjūčio 19 d. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vyko naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino (JKRO) narių iškilminga inauguracija.

Nuo JKRO įkūrimo tuoj bus  530 metų. Todėl yra natūralu, kad į Kražius, į Ordino buvusią sostinę, šį šeštadienį buvo susirinkę ordiniečiai iš visos Lietuvos. Iškilmingos šv.Mišios istorinėje bažnyčioje, kurias aukojo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, uniformuotų narių eisena miestelio gatvėmis ne tik pagyvino Kražių kasdienybę. Senasis ordinas  pasipildė naujais nariais, iškilmingai prisiekusiais šventovėje. Tai Gintautas Andrišėnas, Vida Brazauskienė, Virginijus Povilūnas bei Juozas Slabada.  Šv. Krikšto sakramentas buvo suteiktas JKRO magistro Artūro Ruko Daujočio sūnui Žygimantui Jonui (2011 g.), kurio krikšto tėveliai buvo JKRO kancleris kun. br. Saulius Bytautas OFM bei bajoraitė Inesa Samulytė.

 Dalis JKRO narių  pasirašė po prašymo tekstu, kad  kankiniui kun. Stanislovui Pijui Rimkui (1912- 1942) būtų pradėta Beatifikacijos byla.

 

Pastebėtina, kad neeiliniam 530–mečiui pažymėti dizainieris, JKRO riteris Vilius Puronas  sukūrė Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino geležinį jubiliejinį Vyčio kryžių (290x206 cm), kuris šventės metu buvo laikinai sumontuotas  Kražių Kolegijos pastato kaimynystėje ir  tapo  pretendentu į Lietuvos Gineso rekordų knygą, kaip didžiausia Lietuvos emblema.

 Jotvingiai – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinės Lietuvos pietuose, dabartinės Baltarusijos vakaruose ir dabartinės Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje. X-XII a. jotvingius dažnai puldinėjo Rusios ir Lenkijos kariaunos, XIII a. – daugiausia kryžiuočiai. Jotvingiai darė atsakomųjų žygių, tačiau karų ir plėšimų nusiaubta jotvingių žemė ištuštėjo. XIV a. didelė kilmingų šeimų dalis išsikėlė į kaimyninę palankiai nusiteikusią Žemaitiją, kur atvykėliai buvo globojami Lietuvos valdovų ir vietinių kunigaikščių.

Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas (JKRO) buvo įkurtas XV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai 1487 metais Žemaitijoje susiformavo tvirta grupuotė prie kunigaikščio Jurgio Kunaičio Komiatos (Kunatjis Komiattovicz), kuris valdė Varnių (Medininkų) žemes.

Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I-asis 1495 m. birželio 24 d. išleido chartiją, pagal kurią kunigaikščiui Jurgiui Kunatjis Komiattovicz suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų. 1541 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas I-asis patvirtino šią chartiją kunigaikščio Nicolas Kunatjis Komiattovicz, kunigaikščio Jurgio sūnaus, naudai; vėliau 1590 metais, Didysis kunigaikštis Žygimantas III-asis iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos sostas (valdymo centras) maždaug iki 1650 metų buvo Medininkuose. Kai šis miestas buvo apiplėštas, apgriautas, sostas persikėlė į Raseinius, o vėliau į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę Kražius.

1852 m.  kai carinė rusų valdžia JKRO uždraudė, jo archyvas dingo arba buvo sunaikintas, tačiau Ordinas ir toliau slapta egzistavo. Natūralu, kad kai kurių Lietuvos aristokratų šeimos tyliai saugojo ordiniečių tradiciją. Narių pavardės figūravo abiejų  1831 m. ir 1864 m. sukilimų metu, neatsitiktinai su Ordinu vardu sietinas ir 1893 metų anticarinis kruvinasis konfliktas, istorijoje garsus „Kražių skerdynių“ pavadinimu...

1918 metais brolija, oficialiai įsiregistravusi Jotvingių Geležies Kryžiaus Ordinu, vėl atgimė. 1936 m. gruodžio 20d., siekiant atgaivinti tradicijas, buvo susigrąžintas vardas „Ordo equestris Iatwingorum Crusis sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris“ (Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv.Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo). 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ordino veikla buvo vėl uždrausta.

 2003 m. Kaune betvarkant seno namo palėpę, buvo rastas tarpukario Lietuvos Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino archyvas bei senoviniai įstatai.

2004 m. rugpjūčio 25 d. ordinas buvo atkurtas. Šiandien ordinas yra  juridiškai įteisinta visuomeninė organizacija,  kurios tikslai ir uždaviniai yra tęsti senojo Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas; vykdyti veiklą apimančią jotvingių, sūduvių, prūsų ir bendrai baltų kultūrų, istorijos, paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo srityse. Šiandien JKRO  jungia virš keturiasdešimt narių.

 Pagrindinė ordino regalija – Lietuviškasis kryžius su dviem skersiniais, dengtu baltu emaliu ir averse pavaizduotu jotvingių riteriu, o viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas – Jotvingių vytis vaizduoja šarvuotą raitelį su aukso skydu papuoštu raudona penkialapė rože, o šūkis  „In Adversitate. Etiam Gloriosi“ –„Kovojantiems garbė!“.

 Dr. Raimundas Kaminskas

 JKRO narys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas