ŠINKEVIČIUS Jakubas (Jakub Szynkiewicz)

Lenkijos musulmonų muftijus, filosofijos mokslų daktaras, orientalistas gimė 1884 m. balandžio 16 d. Liachovičiuose.1904 m. baigė Minsko realinę gimnaziją.
Studijavo Peterburgo technologijos institute, iš kurio 1910 m. perėjo į Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultetą. J. Šinkevičiui besimokant IV kurse, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Pašauktas į kariuomenę, iki 1917 m. išbuvo fronte. 1918–1919 m. kartu su Lenkijos ir Lietuvos totorių bendruomenės aktyvistais dalyvavo kuriant Krymo Liaudies Respubliką. 1919 m. išvyko į Lenkiją. Tais pačiais metais gavo besikuriančios Lenkijos valstybės paramą ir išvyko tęsti nutrauktų orientalistikos ir filosofijos studijų į Berlyno universitetą.

Jas baigė 1925 m. ir įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Po studijų trumpai gyveno Berlyne, dirbo vertėju ir užsienio kalbų mokytoju. 1925 m. gruodžio 29 d. Vilniuje susirinkęs
Lenkijos musulmonų suvažiavimas J. Šinkevičių išrinko Lenkijos musulmonų muftijumi.
J. Šinkevičius buvo gerai žinomas islamo pasaulyje. 1926 m. dalyvavo Pasauliniame musulmonų kongrese Kaire, 1930 m. lankėsi Eigipte, Hidžaze (dabar Saudo Arabijos teritorija), Sirijoje ir Palestinoje. Jam audienciją suteikė Egipto karalius Fuadas I. 1930 m. J. Šinkevičius atliko hadžą (piligrimo kelionę) į Meką ir Mediną, 1932 m. lankėsi Turkijoje ir pakartotinai Egipte, 1937 m. Indijoje.

J. Šinkevičius mokėjo 10 kalbų, tarp jų arabų, turkų ir persų. Į lenkų kalbą išvertė atskiras Korano suras ir jas išleido (1935). Jam vadovaujant buvo sureguliuoti musulmonų bendruomenės juridiniai santykiai su valstybe. 1936 m. balandžio 21 d. buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės santykio su Musulmonų religine sąjunga Lenkijos Respublikoje“. Buvo Lenkijos orientalistų draugijos narys, Vilniaus Stepono Batoro universitete planavo įsteigti Rytų kalbų studijas.

1939 m. lapkričio 25 d. tapo Lietuvos Respublikos piliečiu. Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išgelbėjo apie 200 įvairių tautybių Vilniaus inteligentų, sudarydamas jiems galimybę pasitraukti į Vakarus. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1957 m. gyveno Kaire, po to apsigyveno JAV, kur 1966 m. lapkričio 1 d. mirė. Buvo vedęs Lidiją Talkovską, su kuria susilaukė sūnaus Džemilio (g. 1928-10-18).