2019 12 18 Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) atidarytos Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino damos, fotomenininkės Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“ ir Ordino kanclerio, tapytojo Arvydo Palevičiaus paroda „Požiūris“.
Abi parodas atidarė Klaipėdos kultūrinių komunikacijų centro direktorius, menotyrininkas Ignas Kazakevičius, įvardindamas šių parodų autorių kūrybinį užtaisą, kuris jo manymu sietinas su Dubičiuose 2019 m. vykusio meno plenero topologija, kurios užuomazgos gal būt atsirado jau XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykdytoje valakų reformoje.
Pasveikinti menininkus atvyko Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino nariai, LBKS Klaipėdos krašto bajorų vadas p. Antanas Sirtautas, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos valdybos narys, bajoras Petras Piekus ir kiti asmenys. Ponas Antanas Sirtautas, įteikęs menininkams gėlių, savo sveikinimo kalboje paminėjo apie LDK istorinio konteksto svarbą šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir mene.
Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“ ir Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“ Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) veiks iki 2020 sausio 19 d. Lankymas nemokamas.
Jūsų dėmesiui Reportažas apie parodą Klaipėdoje rodo žinių anonse ir nuo 21min. Balticum TV žinių laidoje.
https://www.facebook.com/balticumzinios/videos/827475801015514/
Gruodžio 18 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) atidaromos Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“ ir Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“.
Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“
Profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, LDK KPB valdybos narys ir vadovo pavaduotojas Arvydas Palevičius nuo 2001 m. gilinasi į holografinių vaizdų užrašymo metodų kūrimo ir vystymo sritis. Ši mokslinė veikla leidžia laisviau eksperimentuoti beveik 30 metų plėtojamame tapybos lauke. A. Palevičiaus tapyba artima tradiciniam modernizmui, kuomet estetinis idealas įkūnijamas kintančioje formos sampratoje, o turinio parametruose visgi orientuojamasi į reliatyvųjį kanoną, struktūrą, kurioje galima atsekti prieš tai buvusią struktūrą, įtakas, motyvus, temos variacijas – t. y. tradiciją. Menininkas kuria sezanišką pasaulį, kuomet prasmė sutampa su forma ir išorė kalba apie turinį. Tapybos plastika autoriui reikalinga kaip galimybė greitai, spalvingai ir efektingai išreikšti, prisiminti nueitą kelią, sukurtą pasaulį, atrastas tiesas. Eksperimentas jam neatsiejamas nuo tapybos pagrindo – dažo struktūros. A. Palevičius nuolat derina skirtingus tapybos žanrus. Pagrindiniai autoriaus ikonografiniai motyvai – peizažas, abstraktaus pobūdžio kompozicijos, asmenų portretai.
Visas straipsnis čia: https://artnews.lt/kufa-parodose-grozio-ir-bjaurasties-genomo-paieskos-55185
2019 11 22 Vilniuje LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK ponų tarybos nariai dalyvavo 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių, tarpe kurių ir LDK kilmingųjų šeimų atstovai, valstybinėse laidotuvėse. Iškilminga ceremonija prasidėjo karinių pajėgų rikiuote Katedros aikštėje ir 20-ies karstų pernešimu iš Valdovų rūmų į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Vidudienį Katedroje prasidėjusiose Šv. Mišiose, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintautas Grušas, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Iki kapinių laidojimo procesija karstus lydėjo Vilniaus gatvėmis, sustojant prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės.
XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai užgrobus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863-1864 metų sukilimas. Sukilime dalyvavo beveik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. 1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.
Nuotr. Č. Malevskio, T. Bauro, V.Skaraičio
2019 09 28 Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje (Vilniaus raj.), po Šv. Mišių aukos, LDK KPB Vadovas p. Danielius Vervečka, dalyvaujant LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino atstovams, iškilmingai įteikė LDK KPB Kilmės liudijimą, LDK piliečio simbolinį pasą ir insigninį ženklelį p. Agatai Zarunskaitei-Životkevič, VŠĮ Istorinių ir genealoginių tyrimų instituto direktorei. Ponią Agatą ir jos išrinktąjį poną Miroslavą, jungtuvių proga, sveikino kolegos ir svečiai: p. Kornelija Gureckaitė-Gureckė, p. Česlovas Malevskis, p. Albert Volk, p. Jelena Orlova, p. Danielius Vervečka, p. Ilona Vervečkienė ir kt.
2019 10 26 Vilkijoje, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje, įvyko žymios dailininkės, grafikės, knygų iliustratorės, vertėjos Birutės Demkutės (1924-2017) kūrybos parodos „DIEVO NAMAI“, kurioje pristatyti autorės darbai iš Lietuvos muziejų saugyklų bei privačių rinkinių, atidarymas. Parodos iniciatorė LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos narė p. Audronė Vilkienė, kartu su A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjais ir puoselėtojais skulptoriumi Arūnu Sniečkumi ir tautodailininke Vida Sniečkuviene bei menininku Gvidu Lataku sukūrė nepamirštamą atmosferą nuostabaus muziejaus patalpose. Susirinkę svečiai grožėjosi B. Demkutės grafikos darbais, piešiniais, ekslibrisais, knygų iliustracijomis, eksponuotos jos verstos knygos. Muziejininkas A. Sniečkus susirinkusius supažindino su gausiais muziejaus eksponatais.
Svečiams koncertavo tarptautinių konkursų laureatas gitaristas Pijus Balevičius.
LDK kilmingųjų protėvių Skalskių, h. Suchekomnaty, palikuonė B. Demkutė gimė 1924 10 15 Vilniuje, 1951 m. baigė Kauno valst. taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, grafikos katedrą, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė įsimintinų peizažų, portretų, ekslibrisų. Mėgiamiausios technikos – lino ir medžio raižiniai. Iliustravo daugiau nei 30 knygų. Jos kūryba turi daug sąsajų su liaudies grafikos tradicijomis.
Surengė keletą personalinių parodų, dalyvavo daugelyje respublikinių, visasąjunginių ir grupinių lietuvių dailės parodų užsienyje: Lenkijoje, Čekoslovakijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje ir kt., dirbo kaip parodų organizatorė. 2000 m. jos kūriniai eksponuoti retrospektyvinėje lietuvių dailininkų 7-8 deš. vaikiškų knygų iliustracijų parodoje Vilniuje.
Savarankiškai išmokusi kelias užsienio kalbas, bei vertimo praktiką įvaldžiusi, sovietmečiu ji vertė ir mašinėle spausdino religinio bei filosofinio turinio knygas. Taip Lietuvos tikinčiuosius ir inteligentiją galėjo pasiekti bent maža dalis teologinės ir filosofinės literatūros. 1981 m. Rumšiškėse Birutė Demkutė slapta davė vienuolės įžadus. Toliau vertė knygas, būtent ses. Birutei tuometinis Vilniaus arkivyskupas Juozas Audrys Bačkis patikėjo Katalikų Bažnyčios Katekizmo vertimą.
2001 m. B. Demkutė iš Vilniaus persikėlė gyventi į Palemono seserų saleziečių namus. Mirė 2017 m., palaidota Neveronių (Kauno r.) kapinėse.
