2024-02-17d. Kauno ukrainiečių asociacija „Stožari“ organizavo koncertą „Žiemos melodijos“ skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimui. Į šį renginį buvo pakviesti ir dalyvavo Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino kancleris habil. dr. prof. Arvydas Palevičius, ordino riteris, skulptorius Saulius Kriščiukaitis bei ordino dama Judita Liaudanskaitė. Ordino kancleris pasveikino renginio dalyvius su Lietuvos nepriklausomybės diena, taip pat Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ vadovui Romanui Boreikai ir jos nariams, įteikė padėkos raštą už glaudų Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ ir Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino bendradarbiavimą.
Koncerto metu lietuviškas melodijas grojo kapela „Šaltinis“ bei skambėjo ukrainiečių tautinės ir šiuolaikinės dainos, kurias atliko Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ kviestiniai atlikėjai.
2023 11 24 d. Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Renginį Kaune inicijavo ir vedė Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.
Minėjimo dalyviai prie prof. Stepono Kairio (pirmojo VLIK'o pirmininko, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro) biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK'o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK'o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis, doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas. Apie Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti pastato Parodos gatvėje Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK'as. Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis, prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino organizacijos vadovas Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune ir veikė iki 1992 metų, kol buvoo atkurta Lietuvos Valstybė.
VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai (S. Kairys, J. Audėnas, A. Damušis, B. Gaidžiūnas, J. Katilius, K. Brunius, B. Kazlauskas ir kiti).
Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.
VLIK'o svarbiausia veiklos sritis nacių okupuotoje Lietuvoje buvo informacinė propagandinė veikla : rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.
VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.
VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).
2023 11 11 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas kunigas, Lietuvos skautų kapelionas, šaulys, karys savanoris, kelių karinių ir istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų kapelionas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir J.P. Kanauninkas, kunigas Stanislovas Krumpliauskas aukojo Šv. Mišias už visus protėvius. Laisvės kovų dalyvis, Anykščių r. ir Zarasų krašto Garbės pilietis J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas savo pamoksle akcentavo Žemaičių vyskupijos įsteigimo peripetijas, drąsių ir garbingų žemaičių kovą už tikėjimo išsaugojimą, citavo Popiežių Pranciškų, kuris viešėdamas Lietuvoje pasakė: „Neužmirškite savo tautos šaknų.“
Po Šv. Mišių aukos, bažnyčioje vyko iškilminga ceremonija : Kilmės liudijimų įteikimas ir naujų narių priėmimas į LDK Kilmingųjų palikuonių bendriją bei Šv. Adalberto-LDK--riterių ordiną.
Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos vicepirmininkė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė, Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė. Sveikintojai įteikė atminimo dovanas Kunigams ir šventės organizatoriams.
Šv. Adalberto-LDK--riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis džiaugėsi, kad Ordino nariams suteiktas raštiškas Šv. Tėvo Popiežiaus Pranciškaus Apaštališkasis palaiminimas ir Ordino narių gerb. Kunigų pastovi globa, leidžia daryti reikšmingus darbus, kartu su kitomis organizacijomis puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį: pastatyti paminklai istorinėse vietovės Dubičiuose ir Sudarge, organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune – generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 – ųjų metinių progomis, pagaminti ženklai apdovanojimai istorinėms datom atminti, organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, plečiamas bendradarbiavimas su analogiškomis organizacijomis užsienyje. Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas Laisvės kario skulptūrai Kaune, memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje, paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai. Savo pasisakymuose kunigas Saulius Paulius Bytautas OFM pabrėžė, kad Ordino nariai finansiškai rėmė Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauraciją ir dabar jame saugoma Gniezno (Lenkija) arkivyskupo dovanota Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija, atgabenta į Lietuvą, kur dar gyvas būdamas taip troško atvykti Šv. Adalbertas. Ordino vadovas Artūras Giedraitis, Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, Kapitulos nariai Raimundas Charževskis, Vaidas Morkevičius, narės Evelina Barauskienė ir Judita Liaudanskaitė simbolinės ceremonijos metu naujiems nariams įteikė dekretus ir insigninius ženklus.
LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka sveikino naujai priimamus į LDK kilmingųjų palikuonių bendriją narius, įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insigninius ženklus ir simbolinius Pareiginius titulinius dekretus. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kunigas klebonas dr. Saulius Paulius Bytautas, Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė, Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja Kristina Giedraitienė.
Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai, grojo Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio “Kurtinys” nariai.
Visi dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame žiemos sode.
Po pietų šventės dalyviai aplankė žiemos sodą bei Kretingos muziejaus ekspozicijas, esančias centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name.
Fotografė Karina Kanėvskytė - Misevičienė
Š. m. lapkričio 11 d. būdamas Aukščiausiuoju Riterijos Dvasiniu ganytoju, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausiu Kapelionu, buvau įpareigotas dalyvauti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kurioje vyko LDK kilmingųjų palikuonių ir Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino inauguracija. Kartu su klebonu dr. Sauliumi Pauliumi Bytautu OFM aukojau šv. Mišių auką už LDK protėvius; ir dalyvaujant iškilmingoje ceremonijoje pašventinau Kilmės liudijimus bei šv. Adalberto riterių ordino insignijas.
Tądien dėkojau Dievui už galimybę pirmąkart aukoti šv. Mišių auką šioje Šventovėje (ačiū klebonui už galimybę kartu aukoti šv. Mišių auką). Atvykau nusilenkti Žemaičiams – drąsiems ir energingiems žmonėms, sugebėjusiems saugoti tikėjimą.
Kadangi krikščionybę norėta įskiepyti prievarta – kalaviju, 1415 metais į Bažnyčios susirinkimą, vykusį Konstance – Vokietijoje, 60 žemaičių bajorų, anot padavimo, atvažiavo auksiniais ratais. Žemaičiai skundėsi Livonijos ir Vokiečių ordinu, prašydami įkurti atskirą vyskupystę. Šių bajorų dėka surengta diskusija, tapusi ne tik tautų ir žmogaus teisių idėja, bet vėliau virtusi ir pagrindu tautų ir žmogaus teisių deklaracijai.
Atkaklių bajorų prašymas liko įvykdytas: po dvejų metų įsteigta Žemaičių vyskupystė, kuri užėmė didesnį plotą nei dabartinė Lietuva. Varniuose įsteigtas Vyskupystės centras, konsekruotas pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus.
Kad būtų patogesnis susisiekimas su savo ganytojais, Žemaičių vyskupystė vėliau padalyta į Kauno arkivyskupiją, Telšių ir Panevėžio vyskupijas. 1926 metais popiežius Pijus XI bule „Lituanorum gente“ įkūrė Lietuvos Bažnytinę Provinciją. Tais pačiais metais įsteigta ir Kaišiadorių vyskupija, kurios didžiąją dalį sudarė buvusios Vilniaus vyskupijos dalis, likusi Lietuvos pusėje okupavus Vilniaus kraštą. (Ilgą laiką Vilnius priklausė Baltstogės dekanatui. Lankydamas gimines Lenkijoje, pietavau pas Baltstogės dekaną, kuris pasididžiuodamas sakė, jog jo jurisdikcijai priklauso Vilniaus kraštas. Lietuvos Bažnyčios provincijos ribos baigtos tvarkyti tik Popiežiaus Jono Pauliaus II dėka.)
Visais laikais, kai Bažnyčia ir Tikėjimas buvo persekiojamas, aš lenkiau galvą už žemaičių drąsą. Caro laikais jie ištvėrė Kražių skerdynes, dar labiau sutelkusias tikinčiuosius. Istorija liudija, kad 1892 m. gruodžio 24 d. caro valdžia uždarė Kražių benediktinių vienuolyną, norėjo panaikinti kapines, nugriauti bažnyčią, nors tikintieji prašė Vilniaus generalgubernatoriaus paversti ją parapijos bažnyčia.
Nuo 1893 m. rugsėjo 13 d. žemaičiai saugojo bažnyčią dieną naktį. Lapkričio 21 d. atvykęs Kauno gubernatorius įsakė policininkams išvaryti apie 400 budėjusių žmonių. Kražiškiai pasipriešino, tik sekančią dieną kazokai jėga įveikė tikinčiuosius.
Sovietų okupacijos laikais parodė tautos ištvermę ir iškentę Rainių miškelio tragediją.
Žemaičių Kalvarija ir šiandien sukviečia tūkstančius žmonių į Didžiuosius Kalvarijos atlaidus ir garsias Kryžiaus kelio koplyčias. Nors daugumoje Lietuvos vietų sovietai išsprogdino Kalvarijų koplyčias, tik žemaičių tvirto tikėjimo ir pasiaukojimo dėka, jų koplyčios liko nepaliestos. Kodėl? Čia parodyta neeilinė ištvermė: jie - vyrai, moterys ir vaikai, suėję į vidų, budėjo dieną ir naktį, sakydami: „Sprogdinkite su mumis“. Jono Pauliaus II pasakyti žodžiai, kad Lietuva „nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė“, labiausiai tinka Žemaitijai.
Žemaičių vyskupystė jau nuo pat egzistavimo pradžios pasižymėjo ne tik kryžių, koplyčių ir koplytstulpių, bet ir medinių bažnyčių gausa, gražiomis tradicijomis. Unikalus toks drąsos pavyzdys – Žemaičių Kalnų giedojimai. Žemaičių neišgąsdino ir neišvaikė nei caro valdžia, nei sovietų laikai. Džiaugiuosi, kad norima Žemaičių Kalnus įtraukti į UNESCO paveldą.
Būdamas vikaru, su Biržų ir Kupiškio tikinčiaisiais vykdavome į Didžiuosius Kalvarijų atlaidus. Tikintieji pamatė, kaip minia žmonių ėjo giedodama Kryžiaus kelią su vėliavomis ir dūdų orkestru, po baldakimu nešina Šv. Kryžiaus relikviją. Mes pasijausdavome esantys kitame – ne Tarybų valdžios pasaulyje. Visi mūsų maldininkai stebėdavosi gausiomis apeigomis – tarsi būtų Nepriklausomoje Lietuvoje. Man teko garbė porą kartų tarti žodį dviejose koplyčiose. Einant Kryžiaus Kelią, giedant giesmę ir kalbant maldą, žmonės, dalyvaujantys pirmąkart tuose Kryžiaus Keliuose – kur meldžiamasi pagerbiant Kristaus Kančią ir Mirtį ant Kryžiaus, gulasi kryžiumi, o kiti meldžiasi iškėlę rankas.
Esu dėkingas, kad nuvalomos amžių dulkės nuo istorijos ir žymių asmenybių. Kankinio Vaitiekaus - šv. Adalberto misija tęsiama: įsteigta Šv. Adalberto Riterystė. Dėkoju Danieliui Vervečkai, Artūrui ir Kristinai Giedraičiams, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinui, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijai ir LDK atminties rūmų nariams už puoselėjamą patriotinę tautos dvasią. Dėkingas esu ir broliams pranciškonams už gražią bendrystę ir galimybę melstis tomis intencijomis.
Atvykęs į Lietuvą Popiežius Pranciškus pasakė: „Neužmirškite savo tautos šaknų.“ Jos tikrai reikalingos, jei norime eiti į gražią ir dorovingą mūsų tautos ateitį.
Dėkingas kun. klebonui dr. Sauliui Pauliui Bytautui OFM, supažindinusiam su bažnyčios požemiais – Chodkevičių šeimos sarkofagais, esančiais kriptoje, kurie sovietų laikais buvo išniekinti, ir papasakojusiam apie žiauriai nukankintus ir gyvus užmūrytus vienuolius.
Pagarbiai,
kan. Stanislovas Krumpliauskas