Untitled Document

LDK Atminties rūmų įstatai

VšĮ „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ATMINTIES RŪMŲ“
ĮSTATAI

  1. BENDROJI DALIS
    1. Įstaigos pavadinimas yra VŠĮ „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ATMINTIES RŪMAI“ (toliau - Įstaiga).
    2. VŠĮ „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ATMINTIES RŪMAI yra ne pelno Įstaiga, grindžianti savo veiklą atviru ir savanorišku suinteresuotų šalių dalyvavimu ir teikianti konsultacijas projektų rengimo, analizės, vystymo bei valdymo srityje, vykdanti švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, socialinės pagalbos teikimo.
    3. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais įstatais.
    4. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, simboliką, sąskaitas bankuose.
    5. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Įstaigos dalininkai pagal Įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią jie įnešė į Įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už savo dalininkų įsipareigojimus.
    6. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
    7. Įstaigos veikla neterminuota.
  1. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR SRITYS
    1. Įstaigos veiklos tikslai:
      1. rengti, pristatyti bei įgyvendinti specialiąsias programas, skatinančias asmenų, ypač jaunimo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos, genealogijos, heraldikos, paveldo pažinimą;
      2. organizuoti renginius, skatinančius Lietuvos ir kitų Europos valstybių bendros istorijos puoselėjimą;
      3. teikti informacinę ir praktinę pagalbą projektų rengimo ir įgyvendinimo srityje, dalyvauti Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų programose, skirtose istorijos pažinimui;
      4. kaupti, nuolat atnaujinti ir teikti genealoginio heraldinio pobūdžio informacinę medžiagą, skatinti ir remti genealogijos, heraldikos, istorijos mokslo-tiriamąjį darbą;
      5. teikti informacinę praktinę bei finansinę pagalbą, įgyvendinant Lietuvos istorinio kultūros paveldo vertybių atstatymo bei saugojimo projektus. Šių tikslų įgyvendinimui steigti panašius fondus;
      6. inicijuoti ir organizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės genealogijos ir heraldikos komisijos įkūrimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų susivienijimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingujų palikuonių bendrijos steigimą;
      7. bendradarbiauti su panašiomis įstaigomis bei organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje;
      8. inicijuoti asmenų kilmės liudijimų, ir kitų dokumentų apie kilmę, simbolinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių pasų ir deklaracijų prie jų išleidimą ir tvirtinimą;
      9. Inicijuoti, organizuoti ir remti visokeriopą veiklą Lietuvos istorijos-kultūros paveldui atminti ir įamžinti.
    2. Siekdama savo tikslų, Įstaiga vykdo šią veiklą:

 

KODAS IŠAIŠKINIMAS
18.12. Kitas spausdinimas
58. Leidybinė veikla
59. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla
62. Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla
63. Informacinių paslaugų veikla
72. Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
74. Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla
79. Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla
85.52 Kultūrinis švietimas
85.59 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas
85.6 Švietimui būdingų paslaugų veikla
90. Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla
91. Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla
94. Narystės organizacijų veikla
    1. Veikla, kuri yra licencijuojama arba vykdoma nustatyta tvarka, bus vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus.

  1. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
    1. Įstatuose numatytai veiklai vykdyti Įstaiga gali:
      1. turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
      2. pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka;
      3. sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
      4. teikti mokamas genealoginių tyrinėjimų paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
      5. teikti bei gauti paramą;
      6. steigti Lietuvos genealogijos ir heraldikos komisiją, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų susivienijimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendriją, filialus, atstovybes, klubus;
      7. reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno įstaigas, įmones;
      8. naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
      9. skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
      10. užmegzti ir vystyti tarptautinius ryšius, stoti į kitas įstaigas ir dalyvauti jų veikloje.
    2. Įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
    3. Išduoti, tvirtinti asmenų kilmės liudijimus, kitus dokumentus apie kilmę, simbolinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių pasus ir deklaracijas prie jų.
  1. ĮSTAIGOS DALININKAI. DALININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA. DALININKO TEISIŲ PERDAVIMAS.
    1. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
    2. Įstaigos dalininkais gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, parašę raštišką prašymą, gavę visuotinio susirinkimo pritarimą ir įnešę piniginius ar turtinius įnašus į Įstaigos dalininkų kapitalą.
    3. Įstaigos dalininkai turi šias neturtines teises:
      1. dalyvauti Įstaigos visuotiniame susirinkime su sprendžiamojo balso teise. Kiekvienas dalininkas nepriklausomai nuo jam priklausančio dalininkų kapitalo dydžio turi vieną balsą;
      2. gauti informaciją apie Įstaigos veiklą;
      3. apskųsti teismui visuotinio susirinkimo nutarimus, valdybos ir direktoriaus sprendimus, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstatams, įstatymams ar kitiems teisės aktams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
      4. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.
    4. Įstaigos dalininkai (savininkas) turi šias turtines teises:
      1. gauti Įstaigos likvidavimo atveju jo turto dalį Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;
      2. įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė;
      3. palikti testamentu, parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims šių Įstatų nustatyta tvarka.
    5. Dalininkai (savininkas) neturi jokių mokestinių įsipareigojimų Įstaigai, išskyrus įsipareigojimą įnešti piniginius ar turtinius įnašus į Įstaigos dalininkų kapitalą.
    6. Dalininkai (savininkas) neturi teisės reikalauti iš Įstaigos grąžinti jų (jo) įnašus į Įstaigos dalininkų kapitalą, išskyrus Įstaigos likvidavimo atveju.
    7. Dalininkas, norėdamas parduoti ar kitaip perduoti savo dalį Įstaigos dalininkų kapitale, privalo raštu apie tai informuoti Įstaigos direktorių, nurodydamas, kam ir kokia kaina nori parduoti savo dalį. Direktorius, gavęs dalininko raštišką pareiškimą, privalo pasiūlyti ją kitiems Įstaigos dalininkams pirkti pareiškėjo pasiūlyta kaina. Šiems atsisakius, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dalininko pareiškimo dienos, duoda sutikimą pareiškėjui 3 mėnesių laikotarpyje parduoti savo kapitalo dalį. Savininkas gali parduoti jam priklausantį kapitalą nesilaikydamas šios tvarkos. Dalininkas (savininkas) gali parduoti ar kitaip perduoti tik savo dalį. Šios taisyklės, nustatytos IV.6 punkte, netaikomos, kai kapitalo dalis paliekama testamentu arba pereina kito asmens nuosavybėn, mirus dalininkui (savininkui), reorganizavus, likvidavus dalininką (savininką).
    8. Dalininkas (savininkas) savo turtines ir neturtines teises gali prarasti tik parduodamas ar kitaip perduodamas savo kapitalo dalį.
  1. INSTITUCIJOS, PERDAVUSIOS TURTĄ PANAUDOS PAGRINDAIS, TEISĖS
    1. Jei valstybės ar savivaldos institucija suteikia turtą Įstaigai panaudos pagrindais, yra sudaroma panaudos sutartis, kurioje nurodoma tokio turto naudojimo paskirtis, sąlygos, naudojimosi juo terminai ir turto savininko turtinės bei neturtinės teisės. Sutartį valstybės ar savivaldos institucijos vardu pasirašo institucijos vadovas.
    2. Jei panaudos davėjas nėra Įstaigos dalininkas, jis įgyja visas šių įstatų nustatytas dalininko neturtines teises visą naudojimosi perduotu turtu laiką.
    3. Panaudos davėjo turtines teises nustato panaudos sutartyje numatytos sąlygos ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.
  1. ĮSTAIGOS VALDYMAS
    1. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
    2. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
    3. Įstaigos organai yra Įstaigos visuotinis susirinkimas, kolegialus valdymo organas - Valdyba ir vienasmenis Įstaigos valdymo organas – direktorius.
  2. ĮSTAIGOS VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA IR SUŠAUKIMO TVARKA
    1. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarkaĮstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas:
      1. keičia Įstaigos įstatus;
      2. priima sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę;
      3. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
      4. renka Įstaigos valdybos narius, suteikia valdybos nariams įgaliojimus, atšaukia valdybos narius;
      5. priima sprendimus dėl Įstaigos filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, tvirtina ir keičia jų nuostatus; skiria ir atšaukia jų vadovus;
      6. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
      7. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios Įstaigos veiklą;
      8. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
      9. priima sprendimą dėl viešosios Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
      10. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
      11. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
      12. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai šio įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
      13. nustato viešosios Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
      14. priima sprendimą dėl viešosios Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
      15. sprendžia kitus šiuose įstatuose, įstatyme ir teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Įstaigos direktorius, jeigu jis nėra Įstaigos dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.
    2. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas Įstaigos valdybos sprendimu jos iniciatyva, vadovo sprendimu jo paties iniciatyva arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/2 Įstaigos dalininkų.
    3. Eilinį visuotinį susirinkimą direktorius privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to kreipėsi dalininkas, revizorius, administratorius ar kitas suinteresuotas asmuo.
    4. Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą direktorius privalo informuoti visus dalininkus raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, dalininkai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi dalininkai, turintys balsavimo teisę, arba jų atstovai su tuo sutinka.
    5. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
      1. Įstaigos pavadinimas, buveinė ir kodas;
      2. visuotinio dalininkų susirinkimo data, vieta (adresas) ir laikas;
      3. visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė;
      4. visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;
      5. Įstaigos organas ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą.
    6. Visuotinio susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti tikslinamas. Dalininkai turi teisę reikalauti, kad į darbotvarkę būtų įtraukti jų siūlomi klausimai.
    7. Jei susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie susirinkimo sušaukimą, buvo patikslinta, tai apie darbotvarkės pasikeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip visuotinio susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
    8. Ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios dalininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
    9. Visuotinis susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja dalininkai (jų įgaliotiniai), turintys 1/2 visų balsų skaičiaus. Jei nėra kvorumo, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal ankstesnę darbotvarkę, nesvarbu kiek dalininkų besusirinktų. Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių balsų dauguma, išskyrus atvejus, numatytus šių Įstatų VII.1.ix, VII.1.x. ir VII.1.xi. punktuose. Šias atvejais nutarimai priimami 2/3 dalyvaujančių balsų.
    10. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkai arba jų atstovai pasirašytinai registruojami dalininkų registravimo sąraše. Dalininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame dalininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra dalininkas, be to, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime.
    11. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio dalininkų susirinkimo įgalioti asmenys.
  1. ĮSTAIGOS VALDYBA
    1. Valdyba yra kolegialus Įstaigos valdymo organas.
    2. Įstaigos Valdybą sudaro 8 (aštuoni) nariai.
    3. Valdybą renka visuotinis dalininkų susirinkimas 1 metų kadencijai.
    4. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
    5. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
    6. Valdyba savo funkcijas atlieka iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo.
    7. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas
    8. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam dalininkų susirinkimui.
    9. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Įstaigą.
    10. Valdyba svarsto ir tvirtina:
      1. Įstaigos veiklos strategiją;
      2. Įstaigos vadovo metinį pranešimą;
      3. Įstaigos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
      4. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
    11. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Įstaigos konfidencialia informacija.
    12. Valdyba priima:
      1. sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
      2. sprendimus dėl ilgalaikio turto įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
      3. sprendimus įsigyti ilgalaikį turtą;
      4. sprendimus dėl pritarimo direktoriui sudaryti sandorį, viršijantį 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) Įstaigos vardu;
      5. sprendimus dėl lėšų paramai paskirstymui;
    13. Valdyba analizuoja ir vertina Įstaigos vadovo pateiktą medžiagą apie:
      1. Įstaigos veiklos strategijos įgyvendinimą;
      2. Įstaigos veiklos organizavimą;
      3. Įstaigos finansinę būklę;
      4. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
    14. Valdyba analizuoja, vertina Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su Įstaigos metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam dalininkų susirinkimui.
    15. Valdyba atsako už visuotinių dalininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
    16. Valdybos nariai privalo saugoti Įstaigos konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.
    17. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.
    18. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos Įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant Įstaigos valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.
    19. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia įstaigos Pirmininko balsas.
    20. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.
    21. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš.
    22. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
    23. Valdyba į kiekvieną savo posėdį kviečia Įstaigos vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.
    24. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.
  2. ĮSTAIGOS VADOVAS, JO SKYRIMO BEI ATŠAUKIMO TVARKA, ĮSTAIGOS VADOVO KOMPETENCIJA

    Įstaiga turi vienasmenį valdymo organą – Įstaigos direktorių.
    1. Įstaigos direktorių skiria ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas. Darbo sutartį su Įstaigos vadovu ir jos nutraukimą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Direktorius dirba, vadovaudamasi įstatymais, šiais įstatais, savo darbo reglamentu, pareigybių nuostatais ir dalininkų susirinkimo nutarimais.
    2. Įstaigos direktorius vykdo šias funkcijas:
      1. organizuoja ir vykdo kasdieninę Įstaigos veiklą;
      2. priima į darbą ir atleidžia Įstaigos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis ir nustato jiems mokamo atlyginimo dydį;
      3. veikia Įstaigos vardu ir sudaro Įstaigos vardu sandorius. Sudarydamas sandorius, kurie viršija 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), Įstaigos vadovas privalo turėti Valdybos pritarimą;
      4. be atskiro įgaliojimo atstovauja Įstaigai teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, taip pat santykiuose su kitais asmenimis;
      5. nustato Įstaigos veiklos strategiją ir programą;
      6. tvarko Įstaigos lėšas ir turtą;
      7. tvirtina turtinių įnašų įvertinimą;
      8. analizuoja Įstaigos veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis;
      9. vykdo Įstaigos dalyvių apskaitą;
      10. rengia ir pateikia visuotiniam dalininkų susirinkimui Įstaigos veiklos ataskaitą;
      11. organizuoja savanoriškus darbus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
      12. šiuose įstatuose nustatytais atvejais ir tvarka šaukia visuotinius dalininkų susirinkimus;
      13. atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam dalininkų susirinkimui Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų nustatytais atvejais ar jų prašymu;
      14. atsako už Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
      15. atsako už Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytos informacijos viešą paskelbimą šiuose įstatuose nurodytame dienraštyje;
      16. sprendžia kitus pagal Lietuvos Respublikos ar šiuos įstatus Įstaigos vadovo kompetencijai priskirtus klausimus ir įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus.
  1. ĮSTAIGOS TURTAS
    1. Įstaigos turtą sudaro dalininkų (savininko) jai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, kitas teisėtai įgytas turtas, finansiniai ištekliai. Įstaigai gali būti perduotas turtas neatlyginamai naudotis panaudos pagrindais. Įstaigai valstybės ar savivaldybės panaudos pagrindais perduotas naudotis turtas yra panaudos gavėjo nuosavybė. Įstaiga juo naudojasi įstatymų ir panaudos sutarties nustatytomis sąlygomis.
    2. Įstaigos direktorius gali perduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių vykdymą tik Įstaigos visuotiniam susirinkimui nutarus. Visuotinis susirinkimas gali nustatyti ilgalaikio turto dydį, kurio neviršijant, direktorius savo sprendimu gali jį parduoti ar išnuomoti. Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja šių įstatų numatyta tvarka.
    3. Dalininkų įnašai sudaro Įstaigos dalininkų kapitalą. Jie yra apskaitomi Įstaigos buhalteriniuose dokumentuose ir dalininkų registracijos knygoje.
    4. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais bei perkainojant Įstaigos turtą. Dalininkų kapitalas dėl Įstaigos turto perkainojimo didinimas (mažinamas) proporcingai jo turimai Įstaigos nuosavo kapitalo daliai, o dalininkų kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas proporcingai dalininkų kapitalo dalims.
  1. FILIALŲ STEIGIMO BEI LIKVIDAVIMO TVARKA
    1. Įstaigos filialus ir atstovybes steigia ir likviduoja Visuotinis dalininkų susirinkimas 2/3 susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.
    2. Filialas (atstovybė) yra Įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir administraciją. Filialas (atstovybė) nėra juridinis asmuo ir veikia Įstaigos, kaip juridinio asmens vardu, pagal Įstaigos įstatus ir jo direktoriaus suteiktus įgaliojimus bei Įstaigos filialo (atstovybės) nuostatus. Įstaigos filialų (atstovybių) skaičius neribojamas.
    3. Filialo (atstovybės) turtas yra apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas (atstovybė) gali turėti subsąskaitą.
    4. Filialai ir atstovybės registruojami ir išregistruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  1. ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA
    1. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti Įstaigos įstatus turi dalininkai, Įstaigos direktorius.
    2. Įstatų pakeitimai ir papildymai tvirtinami Visuotiniame susirinkime 2/3 jame dalyvaujančių dalininkų dauguma.
    3. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus juridinių asmenų registre.
  1. Dokumentų ir kitos informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimas dalininkams
    1. Dalininkui pareikalavus raštu, Įstaigos direktorius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti su bet kokia informacija apie Įstaigos veiklą bei pateikti kopijas šių dokumentus: Įstaigos įstatų, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, Įstaigos veiklos ataskaitų, revizoriaus išvados bei ataskaitos, Visuotinių susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Visuotinio susirinkimo sprendimai, kitų Įstaigos dokumentų, kurie turi būti vieši pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
    2. Atsakymą pateikti dokumentus Įstaigos turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to reikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
    3. Įstaigos dokumentai ar kita informacija dalininkams pateikiama nemokamai.
  1. Informacijos apie Įstaigos veiklą visuomenei pateikimas
    1. Informaciją apie Įstaigos veiklą, kuri pateikiama visuomenei, nustato Visuotinis dalininkų susirinkimas. Už tokios informacijos pateikimą visuomenei atsako Įstaigos direktorius.
    2. Viešai skelbtini pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą Įstaigos pranešimai skelbiami dienraštyje „Lietuvos žinios“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

2013 m. sausio 16 d.

Direktorius Danielius Vervečka