Untitled Document

siena

Diduomenė, kaip kilmingųjų bajorijos viršūnė pradėjo formuotis žymiai vėliau, nei kunigaikštiškasis visuomenė sluoksnis, kurio kilmės reiktų ieškoti dar gentinėje visuomenėje.

Nuo XV a. vidurio aiškiai matyti diduomenės vidinė konsolidacija, susidūrusi su kylančiomis problemomis, ir Ponų Tarybos, kurią sudarė diduomenės viršūnė, dominavimas LDK vidaus ir užsieno politikoje. ...diduomenė XV-XVI a. sandūroje tampa LDK politine tauta.

Tiškevičiai

Tiškevičių giminės pradžia siejama su 1487 m. mirusiu Tiška. Viena šios giminės šakų perėmė Čartoriskių valdytą Lahoiską ir įvardinama Lahoisko linija. Simono Čartoriskio dukterims Sofijai ir Aleksandrai po jų tėvo mirties (1524) atiteko Lahoisko pilis. Jos šią pilį pardavė savo svainiui Vasilijui Tiškevičiui. Vasilisjus (Bazilijus) Tiškevičius buvo Lahoisko Tiškevičių giminės pradininku.

Tiškevičių giminės Lohoisko šaka

Detaliau žiūrėti pdf formate

Tiskeviciai


Surinko duomenis ir maketavo Audronė Musteikienė 2007-04-20

Naudoti šaltiniai:

  1. Baza genealogiczna potomków Sejmu Wielkiego, 2006 Dr Minakowski Publikacje Elektroniczne http://www.sejmwielki.pl
  2. http://www.pgm/istorija/grafai_tiskeviciai.htm (2007 m.). [2016-0-11-29 http://www.pgm.lt/Istorija/Tiskeviciu_garbinga.htm]
  3. Włodzimierz Dworzaczek Genealogia Warszawa 1959

Bogotinovičiai

tai ne pirmo ryškumo LDK didikai. Šios iš Voluinės kildintinos giminės bene žymiausias atstovas - Bogušas Bogotinovičius, XV-XVI a. sandūroje tarnavęs Aleksandro raštininku ir XVI a. antrame dešimtmetyje tapęs vienu pagrindiniu LDK didiku. Jie su broliu Levu (Brastos raktininkas) Bogotinovičiumi, minimi nuo XV a. pabaigos.

1503 m. Aleksandro privilegija buvo patvirtintas Levo prašymas pasistatyti pilį savo Vortelių dvare, senoje piliavietėje ir įkurti magdeburginį miestelį, šalia savo paregų norėjo įtvirtinti žemėvaldą.

Žygimantas Senasis 1516 m. savo raštininkui Bogušui patvirtino Žukovo dvaro Voluinėje su jo priklausiniais suteiktį. kartu buvo leista įkurdinti miestelį, organizuoti turgų, pasistatyti pilį. 1545 m. aorašnat Lucko pilį, jau minima Žukovo pilis.

1524 m. buvo patenkintas Bogovitino Petrivičiaus (pusbrolis) prašymas prie jam prikalusančios Šumbaro pilies įkurdinti miestelį su turgumi ir karčemomis. Paskutinis ir žymiausias šios giminės atstovas - Michailas Bogušas Bogotinovičius, išlikęs jo1529 m. rašytas testamentas, kuriame minima duktė Teodora. Jai užrašyta Ozernicos pilis (netoli Slanimo) su dviem dvarais.

Sapiegos

1502 m. Jonas Sapiega, vienas iš dviejų giminės pirmtako Simono sūnų (kitas Bogdanas), tapo Breslaujos seniūnu. 1504 m. LDK Aleksandras suteikė privilegiją prie Ikaznės ežero buvusioje Sapiegos valdoje statyti pilį, įkurti miestelį ir turgų. 1498 m. Jonas Sapiega buvo gavęs iš valdovo Pogostą, nutolusį nuo Breslaujos apie 30 km į pietryčius su valstiečiais tėvoninėmis valdymo teisėmis. Jam buvo leista ir Žygimanto Senojo 1511 m. privilegija kelių kaimų, tarp jų ir Kodenio suteiktis - pasistatyti pilį ir įkurti miestelį Magdeburgo teisėmis. Ši data ir laikytina Kodenio Sapiegų linijos pradžia. Kodenio pilis su jai priklausančiais kaimais 1546 m. Žygimanto Augusto buvo patvirtinta Jono Sapiegos sūnui Povilui.

Kita Sapiegų linija Čerėjos-Ružanų šaka. Tai susiję su Moščenicos pilimi, kuri XVI a. priklausė Palenkės vaivados Jono Sapiegos (Bogdano sūnaus) žmonai Onai Sanguškaitei. Pilis (~1546 m.) buvo pastatyta gavus Žygimanto Augusto privilegiją.

Goštautai

Kaip rodo 1411 m. Žygimanto Kęstutaičio bažnyčios Geranainyse steigimo privilegija, būta dviejų Geranainių. XV a. pradžioje Goštautai pradeda tituluotis kaip Geranainių tėvonys. 1433 m. Žygimanto Kęstutaičio suteiktyje Jonui Goštautui įrašyti Geranainys. 1525 m. jau stovėjo pilis, buvo patvirtintas Bartininkų kaimas ir kt. 1529 m. Alfredas Goštautas išsirūpino Mūrinių Geranainių grafo tirulą iš popiežiaus Klemenso VII.

Keleriais metais anksčiau minima Liachavičių pilis (tarp Slanimo ir Klecko), - 1482 m. Martynas Goštautas prašė Kazimiero nusipirkti žemę. Pilis čia Goštautų žemėvaldoje minima tik 1520 m. Žinoma, kad Albertui Goštautui priklausė Tikocino pilis, antra pagal svarbą Goštautų valda. Martynas Goštautas 1479 m. fundavo bernardinų vienuolyną.

Apie Rokantiškių piles priklausymą Goštautams svarstoma tik kaip prielaida... Į Sofijos Verejskos, kuri ištekėjo už Alberto 1505 m., kraitį pateko Liubečas. Liubečą tėvoninėmis teisėmis 1483 m. gavo jos tėvas Vasilijus Verejskis kartu su Rodoškovičių dvaru. Todėl galima manyti, kad Liubčeo ir Rodoškovičių pilys nuo XVI a. pirmos pusės iki vidurio priklausė Goštautams.

Albertui Goštautui priklausė Sidorovo pilis, - paminėta 1537 m. Stanislovui Goštautui (Alberto sūnui) užrašant savo žmonai Barborai Radvilaitei.

Radvilos

Nuo XVI a. pirmosios pusės skirtinos trys Radvilų šakos: Dubingių-Biržų, Nesvyžiaus-Olykos ir Medilo-Goniondzo. Giminės linijų vardai kilo nuo jų rezidencijų. Valdos atsirado XV a. antroje, o pilys - XVI a. pirmoje pusėje. Giminė pradėjo skaidytis nuo XVI a. ketvirtojo-penktojo dešmtmečio.

Anksčiausiai užfiksuota šaltiniuose Radvilų Olykos ir Losko pilys. 1522 m. savo tėvoniją dalinosi Petras Kiška ir Ona Radvilaitė Kiškienė, kuriai teko Olykos pilis. Tai pačiai giminės linijai teko Nesvyžiaus pilis (paminėta 1557 m.), - Mikalojus Radvila Juodasis dovanojo savo žmonai Elžbietai Šidloveckai.

Goniondzas Mikalojui Radvilai atiteko 1509 m., kai ši valda buvo konfiskuota iš Mykolo Glinskio. Medilas atsirado vedus Elžbietą Sakavičiūtę.

Kunigaikščio titulą Radvilai suteikė Šventosios Romos imperatorius Maksimiljonas I-sis 1518 m. Goniondzo Radvilų šakai 1542 m. išmirus, jį valdė giminės moterys, o 1571 m. jis perėjo į valdovo rankas.

Apie Dubingių priklausymą Radviloms galima kalbėti tik nuo XVI a. pradžios. Mikalojaus Radvilaičio tėvoninės valdos: Kernavės, Anykščių ir Užpalių apylinkės, o Radvilų giminės pradininkai buvo Anykščių ir Užpalių seniūnai. Rašytiniuose šaltiniuose čia minima pilis tik 1547 m. Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto susirašinėjimo dėka. Biržų pilis buvo pastatyta XVI a. antroje pusėje, buvo sujungtos Biržų ir Dubingių valdos vienos radvilų giminės linijos rankose.

1547 m. Šv. Romos imperatorius Karolis V, o 1549 m. Žygimantas Augustas patvirtino kunigaikščių titulus Dubingių-Biržų, Nesvyžiaus-Olykos linijų Radviloms.

Astikai

Astikų giminės tėvoninė žemėvalda buvo išsidėsčiusi Kernavės, Anykščių, Ukmergės, Užpalių apylinkėse. 1499 m. Aleksandro privilegija dvaro maršalkai bei Merkinės ir Anykščių vietininkui Jurgiui Astikui buvo dovanota žemė, kuri ribojosi su Livonija prie Susėjos upės, leista pastatyti pilį, įkurti miestelį.

Gegužinės dvaras pagal 1498 m. Jurgio Astiko skundą valdovui buvo atimtas Kauno vietininko Stankaus Kostevičiaus ir prišlietas prie Kauno. Dvaro teisėtumą Astikas įrodė raštu, o valdovas 1511 m. Gegužinės dvarą kartu su Perelozų dvareliu patvirtino Jurgiui Astikui, tuo metu jau tapusiu Trakų vaivada amžina tėvonine teise ir suteikta privilegija pastatyti pilį. Bet ar ji buvo pastatyta, nežine.

Kęsgailos

žinomi nuo XIV a. pabaigos. Per XV - XVI a. pirmą pusę Kęsgailų giminė tapo faktine Žemaitijos valdytoja. Iš pradžių Žemaitijos seniūnas, - nuo XV a. vidurio pareigybė tapo iš kartos į kartą paveldima. Žemaitijoje ilgainiui įsitvirtinus Kęsgailoms, svarbiausiomis valdomis tapo Kražiai ir Plateliai.

Kaip teigiama Kazimiero suteikčių knygoje dovanojant žemę Kražiuose poniai Kęsgailienei, jai šią žemę davęs dar Vytautas. Apie ten stovėjusią pilį rašytinių duomenų nėra, bet yra archeologinių. Tuo pačiu metu Kazimieras Kęsgailai dovanojo 16 valstiečių tarnybų, apsigyvenusių prie Platelių ežero.

Stanislovui Mikalojaičiui Kęsgailai 1547 m. Šv. Romos imperatorius suteikė grafo titulą. Apie Plateliuose stovėjusią pilį išlikę rašytinių šaltinių. 1529 m. aktu Stanislovas Kęsgaila pasižadėjo po savo mirties vieną trečiąją savo valdų ir Platelių pilį padovanoti Žygimantui Augustui. Taigi XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje Platelių pilis jau priklausė Bonai.

 

XV-XVI a. absoliuti dauguma diduomenės pilių buvo išsidėsčiusios pietvakarinėje valstybės dalyje Voluinėje. Nuo XVI a. jų atsirado Palenkėje, Kijevo žemėje ir Tikrojoje Lietuvoje. Nemaža dalis aptartų giminių nuo pat XIV a. pradėjo formuoti žemėvaldą savo tėvonijose. Nors Goštautai, Radvilos Astikai ar Kęsgailos nuo XIV a. pradžios priklausė LDK diduomenės branduoliui, jos neišplėtojo pilių savo valdose. Visos jos buvo kilusios iš Tikrosos Lietuvos ir jų žemėvaldos plėtra buvo apribota valdovo naudai. Pilys išsidėsčiusios už Tikrosios Lietuvos teritorijos (Vitebskas, Polockas, Smolenskas, Severianų Naugardas ir kt.) buvo menkai integruotos į valstybę.

Diduomenės giminių vardai LDK nuo XIV-XV a. sandūros formavosi tėvavardžio principu (Goštautai, Kęsgailos, Astikai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai, Bogotinovičiai). Šioms giminėms pradėjus statydintis pilis, giminės vardo tradicija jau buvo nusistovėjusi.

Pagal Vytauto Volungevičiaus knygą "Pilies šešėlyje"

Bajorija skirstoma į smulkiąją, vidutiniąją ir stambiąją. Tačiau istoriografijoje nėra numatyta, kas dar priklauso bajorijai, o kas diduomenei.

Bajorija suvokiama kaip kilmingų asmenų grupė, kurios nariai pasižymėjo nevienodu ekonominiu pajėgumu ir kurie gaudavo valdyti, administruoti valdovo (valstybines) pilis. Žinoma, kad kai kurie bajorai buvę kunigaikštiškos kilmės, vėliau laipsniškai degradavo. Disponavimas nuosava pilimi XVI a. pirmoje pusėje pasiekė ir LDK bajoriją (viršutinę jos dalį). Tokių bajorų buvo nedaug, nes ir diduomenėje ne visi turėjo pilis.

XVI amžiuje buvo paplitusi praktika, jog bajorija gaudavo laikyti pilis kaip beneficiją (neretai terminuotam laikui) su konkrečiais valdovo įpareigojimais ar kaip įkaitą, tam laikui įprastą kreditavimo formą. Bajorijos valdytos pilys šaltiniuose minimos nuo XVI a. trečiojo dešimtmečio.

Rašytinių šaltinių duomenimis XIV - XV a. sandūroje LDK buvo apie 130 pilių. XV - XVI a. sandūroje - apie 100 valdovo ir tiek pat privačių pilių. XVI a. viduryje - apie 70 valdovo ir apie 90 privačių pilių. Didžioji dalis valdovo pilių buvo išsidėsčiusios Tikrosios Lietuvos, Voluinės ir Palenkės žemėse. Privačių pilių daugiausia buvo Voluinėje, Palenkėje, Kijevo žemėje, Tikrojoje Lietuvoje.

Pagal Vytauto Volungevičiaus knygą "Pilies šešėlyje"

pilys

Šių XV a. iškilusių kunigaikščių giminių (Ostrogiškiai, Zbaražskiai-Višniovickiai ir kt. vardai, susiję su tėvonine (alodine) valda, kurioje ilgainiui radosi pilis ir ji tapo barnduoline, pagrindine giminės žemėvaldos dalimi:

Zbaražskiai - Zbaražas, Sanguškos-Koširskiai - Kamenis Koširskas, Višnioveckiai - Višniovecas, Ostrogiškiai - Ostrogas, Olelkaičiai-Sluckiai - Sluckas, Čartoriskiai - Čartoriskas, Alšėniškiai-Dubrovickiai - Alšėnai.

 

Ostrogiškiai

- sena Voluinės žemės kunigaikščių giminė - Ostrogo pilis

Konstantinas Ostrogiškis - 1498 gauna privilegiją iš Aleksandro pasistatyti pilį Dubno kaime. Šios giminės tėvonijos pilys: Dubnas. Zvegola, Zdetelis, Polonė, Rivnas, Stepanė, Dorogobušas, Krasilovas, Černechovas, Žulžinecas, Jampilis, Chlapotynas, Turovas.

Sanguškos

- 1443 m. Kazimieras suteikė raštą, kuriuo pažymima. kad Ratnė (vakarinėje Voluinės dalyje) ir Vetlė (į šiaurės rytus nuo pirmosios) atiduodamos kaip tėvonija Sanguškoms. Sanguškos giminės pradininko tėvas Teodoras Algirdaitis buvo gavęs šiose apylinkėse savo dalį, kuri laikui bėgant tapo tėvonine.

Read More: LDK kunigaikščiai XV-XVI a.

Šie medžiai saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve