Lietuvos pilys nusivalo užmaršties dulkes

Lietuva nėra ta šalis, kurioje būtų gausybė vaizduotę žadinančių pilių, be to, ir tie negausūs istorijos reliktai neretai stovėjo apgriuvę ir menkai prižiūrimi. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvos pilys kyla naujam gyvenimui.

Laimius STRAŽNICKAS

Medininkai. Pilies bokšte - muziejus

Vos už 26 kilometrų nuo Vilniaus nutolusiuose Medininkuose didingus mūsų istorijos laikus mena didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aptvarinė pilis, užimanti apie 2 ha plotą (su apsauginiais grioviais ir pylimais - 6,5 ha).

Istorikai iki šiol ginčijasi, kada Medininkuose pastatyta pirmoji pilis. Vis dėlto dauguma linkę manyti, kad pilis čia turėjo stovėti jau Gedimino valdymo laikais (1316-1341). Pirmą kartą ji paminėta 1387 m. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1402-aisiais Kryžiuočių ordinas pilį sudegino. Manoma, jog nukentėjo tik ją juose mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o pati pilis neturėjo būti labai suniokota, nes iš čia 1415 ir 1426 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė laiškus.

Yra žinoma, kad XV ir XVI a. sandūroje vidiniame pilies kieme esančias gynybines konstrukcijas ir pastatus nusiaubė gaisras. Po jo tvirtovė neatsigavo. Nuo XVI iki XX a. pr. pilyje buvo įkurtas dvaras su pastatais, daržais ir sodais.

Dar visiškai neseniai pilies teritorijoje galėjo lankytis bet kas, čia ganėsi karvės. Tačiau dabar vaizdas - jau kitoks: Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis senieji mūrai buvo sutvirtinti, uždengti čerpių stogeliais, atstatytas pilies šiaurės rytų bokštas. Jame įsikūrė keturios ekspozicijų salės.

Apatiniame aukšte eksponuojamos patrankos, akmeniniai sviediniai, archeologiniai radiniai. Taip pat supažindinama su LDK mūro pilimis, sudariusiomis gynybinių įtvirtinimų sistemą.

Antrasis aukštas skirtas karybai. Čia eksponuojami XIV-XVIII a. Lietuvos valstybės ginklai.

Trečiojo aukšto salėje - X-XX a. Lietuvos auksakalių sidabro dirbiniai. Eksponuojami papuošalai, stalo įrankiai, indai...

Ketvirtojo aukšto ekspozicijoje - Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija.

Nuo pilies bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria Medininkų apylinkių panorama.Pilį galima lankyti trečiadieniais-sekmadieniais 10-18 val. Bilieto kaina - 6 Lt.

Trakai. Pusiasalio pilyje -sakralinis menas

Gražuolė Trakų salos pilis labai gerai žinoma toli už Lietuvos ribų, tačiau ne dažnas net ir lietuvis žino, kad Trakuose yra ir Pusiasalio pilis, išsidėsčiusi maždaug 4 ha plote tarp Galvės ir Lukos ežerų, netoli miesto aikštės. Tiesa, ši pilis kai kam žinoma dėl kasmet čia vykstančios Viduramžių šventės, organizuojamos nuo 1999-ųjų.

Trakų pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. antrojoje pusėje. Ji buvo stipriai sugriauta, nes nebuvo baigta - mat po kelių kryžiuočių antpuolių ją 1390 m. sudegino patys pilies šeimininkai. 1440-aisiais Pusiasalio pilyje buvo nužudytas kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. Vėliau pilis buvo atstatyta, tačiau smarkiai nukentėjo XVII a. per karus su Švedija ir Rusija. Daugiau ji nebuvo atstatoma, tik išlikusiuose bokštuose buvo įrengtas kalėjimas. XVII a. Pusiasalio pilis atiduota vienuoliams dominikonams. Jie čia pradėjo statyti didelę bažnyčią, tačiau pristigus lėšų nebaigtoje bažnyčioje įrengė koplyčią ir vienuolyną. XIX a. caro valdžiai vienuolyną uždarius pastatai buvo atiduoti administracinėms įstaigoms, o pilies teritorija paversta parku.

1990 m. buvusio Dominikonų vienuolyno patalpose įsikūrė Trakų istorijos muziejaus administracija. Vienuolyno koplyčios interjeras baigtas restauruoti 2004-aisiais, po metų rūsyje įrengta sakralinio moi z ekspozicija.

Pasinaudojus ES parama buvo rekonstruoti ir įrengti Dominikonų vienuolyno korpuso rūsys bei pirmasis ir antrasis aukštai, išplėsta sakralinio meno ekspozicijąa. Joje eksponuojami liturginiai indai, drabužiai, altoriaus reikmenys, religinio siužeto dailės kūriniai.

Nors koplyčioje jau seniai neaukojamos šv. Mišios, muziejus šiam kultūros ir istorijos paminklui sugrąžino sakralinę dvasią. Aplankyti buvusią Dominikonų vienuolyno koplyčią ir ekspoziciją galima trečiadieniais-sekmadieniais 10-18 val. Bilieto kaina - 4 Lt

Panemunė. Pilis - turistų pramogoms

Šviežiomis spalvomis šiandien švyti iš dalies rekonstruota Panemunės pilis - renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone. Ją ant aukšto Nemuno kranto 1610 m. pastatė vengrų didikas Jonušas Eperješas.

Iki 1925-ųjų pilis buvo privati nuosavybė. Šios didingos pilies pavadinimas ir pastato išvaizda istorijos vingiuose ne kartą keitėsi. Iš pradžių ji buvo vadinama Panemunės vardu pagal dvaro, kurio žemėse pastatyta, pavadinimą. Vėliau, perėmus Gelgaudams, vadinta Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu savo vardu.

XVIII a., kai į Panemunės pilį koją įkėlė žemaičių seniūnas Antanas Gelgaudas, apleista pilis buvo rekonstruota, įgavo klasicizmo bruožų. Pilies kompleksą papuošė šiuo stiliumi sutvarkytas parkas, kur telkšojo penki tvenkiniai. Pilis tapo prabangia A. Gelgaudo rezidencija.

Bėgant metams Panemunės pilies komplekso grožis blėso - buvo apleistas, ilgą laiką tinkamai neprižiūrimas, o XX a. pilį galutinai subjaurojo tyčia sukeltas gaisras. Nežinoma kryptimi buvo išgabenta vertinga pilies biblioteka, buvęs nuostabus klasicizmo stiliaus parkas virto laukiniu...

1925 m. Lietuvos Vyriausybė paskelbė pilį nacionaliniu turtu. Šiandien yra išlikę du pilies korpusai - vakarinis su dviem bokštais ir pietinis - bei rytinio korpuso griuvėsiai. Pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai, atsakingai užjos restauraciją.

Finansuojant ES struktūriniams fondams, 2010-aisiais pilyje užvirė restauravimo darbai. Kol kas restauruota tik vakarinė pilies dalis, tačiau ateityje žadama restauruoti visą statinį.

Restauruotoje pilies dalyje anksčiau buvo sandėliai, tačiau dabar čia įkurtos patalpos šiuolaikiniam viešbučiui, įrengta elektros instaliacija, internetas, televizija, priešgaisrinės apsaugos sistema, taip pat konferencijų salė. Pro įrengtų kambarių langus atsiveria Panemunės apylinkių panorama.

Kol dėliojami tolesni pilies restauravimo darbų planai ir laukiama į Panemunę turistų antplūdžio, Šakių ir Jurbarko rajonų merai kuria vizijas, kaip virš Nemuno nutiesti lynų kelią, kuris sujungtų Šakių rajono savivaldybės valdomą Gelgaudiškio dvarą su Vilniaus dailės akademijos valdoma Panemunės pilimi, esančia Jurbarko rajono teritorijoje. Tuomet turistai galėtų aplankyti ne tik pilį, bet ir kitapus Nemuno esantį Gelgaudiškio dvarą. Iki šiol vis dar gyvos legendos apie tai, jog kadaise tarp Gelgaudiškio dvaro ir Gelgaudų pilies išties būta tiesioginio susisiekimo kelio, ėjusio tuneliu po Nemuno upe.

Molėtų rajone - vaizdinga Dubingių piliavietė

Mažame, bet labai vaizdingame Molėtų rajono Dubingių miestelyje šiandien savo didingumu nestebina jokia pilis.

Tačiau šalia miestelio stūkso piliakalnis su XVI a. piliavietė. Piliavietė yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala.

Dubingių pavadinimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m. aprašant Livonijos ordino puolimą. Spėjama, kad Asvejos ežero saloje būta medinės pilies, 1412-1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį ir jau 1415-aisiais pakvietė joje pasisvečiuoti karalių Jogailą.

Miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija. XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje. Iki XVII a. vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos. XVII a. antrojoje pusėje pagrindine Radvilų pilimi tapus Biržams prasidėjo Dubingių nuosmukis.

Piliavietėje vykdant archeologinius tyrinėjimus buvo rastos ir atidengtos Radvilų rūmų liekanos. Tačiau svarbiausias atradimas - aštuonių garbingos ir Lietuvos istorijai ypač nusipelniusios Radvilų giminės atstovų palaikai. 2009-aisiais jie buvo iškilmingai perlaidoti Dubingių piliavietėje.

2010 m. Dubingių piliavietei išsaugoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui ES skyrė lėšų. Pernai lankytojai jau galėjo išvysti Radvilų rūmų fragmentus, paslėptus po specialiu gaubtu. Besidomintieji praeitimi čia gali užeiti ir apžiūrėti daugiau ar mažiau išlikusias autentiškas XV-XVII a. statinių liekanas: iždinę, alaus ir vyno rūsį, kalėjimą, taip pat XVII a. statyto rūmų priestato fragmentus.

Daugiau informacijos apie galimybę aplankyti šį dėmesio vertą objektą suteiks Asvejos regioninio parko direkcija, tel. (8 383) 47 222, el. p. asveja@mail.lt.

savaitė nr. 14, 2013 m. balandžio 3 d.