ĮSTATAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

„Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Riterių Ordinas“ (toliau – RITERIŲ ORDINAS) – steigiamas pagerbiant vakarietiškos kultūros nešėjo Šv. Adalberto misionierišką veiklą Baltų tautoms, puoselėti dvasines vertybes ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (toliau – LDK) Riterijos ir protėvių istorinį kultūros paveldą.

Misija – RITERIŲ ORDINO siekis – LDK istorinių kilnių idealų įgyvendinimas. Vykdyti veiklą ir plėtrą visoje buvusioje LDK teritorijoje bendradarbiaujant istorinio kultūros paveldo srityje, vadovaujantis KOALICINE BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJA.

Vizija – Tęsti Šv. Adalberto (Vaitiekaus) Riterių Ordino Lietuvos Nacionalinės Riterių Komandos LDK kilmingųjų ir palikuonių – Riterijos veiklą.

1.1. RITERIŲ ORDINAS, tai – organizacija, savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą, kurio tikslas vienyti, skatinti ir remti puoselėjimą dvasines vertybėmis, domėjimąsi protėvių kilmės šaknimis, genealogijos, heraldikos paveldu, skiepyti jaunajai kartai, šalies ir tautos istorijos pažinimo jausmą, koordinuoti RITERIŲ ORDINO narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus. RITERIŲ ORDINAS turi savo vėliavas, antspaudus ir sąskaitas bankuose.
1.2.  RITERIŲ ORDINAS – pasaulietinis, teisinė forma – asociacija.
1.3.  RITERIŲ ORDINAS veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu bei kitais teisės aktais ir šiais įstatais.
1.4.  RITERIŲ ORDINAS steigiamas neribotam laikui. RITERIŲ ORDINAS turi teisę gauti ir teikti paramą.
1.5. RITERIŲ ORDINO būstinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje (Laisvės pr. 60).

2. TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS

2.1. RITERIŲ ORDINO tikslai:
2.1.1. Jungti RITERIŲ ORDINO narius į asociaciją, atstovaujančią jų interesams Lietuvoje ir užsienyje.
2.1.2. Rengti, pristatyti bei įgyvendinti specialiąsias programas, skatinančias asmenų, ypač jaunimo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos Karalysčių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Abiejų Tautų Respublikos (toliau – LDK – ATR) bendros istorijos, genealogijos, heraldikos kultūros paveldo pažinimą bei išsaugojimą.
2.1.3. Puoselėti dvasines vertybes ir skatinti, remti genealogijos, heraldikos, istorijos sričių mokslo tiriamąjį darbą.
2.1.4. Organizuoti renginius, skatinančius Lietuvos ir kitų valstybių bendros istorijos puoselėjimą, dalyvauti Lietuvos, Europos sąjungos ir kitų tarptautinių fondų programose, skirtose istorijos pažinimui. Teikti informacinę ir praktinę pagalbą įgyvendinant LDK istorinio kultūros paveldo vertybių atstatymą ir saugojimą. Šių tikslų įgyvendinimui steigti panašius fondus.
2.1.5. Rengti pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei genealogijos, heraldikos, istorijos mokslų darbams, paveldosaugai gerinti.
2.1.6. Plėtoti RITERIŲ ORDINO ryšius su Lietuvos ir užsienio šalių analogiškomis asociacijomis, organizacijomis ir įstaigomis.
2.1.7. Inicijuoti RITERIŲ ORDINO dokumentų, heraldinių, regalinių ženklų išleidimą ir tvirtinimą.
2.1.8. Inicijuoti, organizuoti, remti visokeriopą veiklą bendros istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimą atminimą ir įamžinimą.

2.2. RITERIŲ ORDINO teisės ir pareigos:
2.2.1. Puoselėti Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos Karalysčių, LDK – ATR bendrą istorinį, genealoginį ir heraldinį kultūros paveldo palikimą.
2.2.2. Skatinti ir remti savo narių domėjimąsi Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos Karalysčių,
LDK – ATR bendru istoriniu, kultūriniu, genealoginiu, heraldiniu paveldu.
2.2.3. Ginti savo narių teises.
2.2.4. Organizuoti pasitarimus, konferencijas, simpoziumus, kongresus ir kitus renginius, rengti paskaitas bei visuomenės susitikimus su istorikais, kultūros paveldo ir kitų sričių specialistais.
2.2.5. Keistis su analogiškomis užsienio šalių draugijomis informacija ir delegacijomis, atstovauti Lietuvai tarptautinėse organizacijose.
2.2.6. Bendradarbiauti su giminiškomis organizacijomis veikiančiomis Lietuvoje, tarptautinėje erdvėje –  Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kt.
2.2.7. RITERIŲ ORDINAS turi teisę: Kapitulos (valdybos) sprendimu stoti į kitą giminišką organizaciją; būti jo atstovu Lietuvoje; turėdamas atitinkamus įgaliojimus atstovauti kitas organizacijas; steigti savo padalinius Lietuvoje ir už jos ribų.

3. NARIAI, JŲ TEISĖS,  PAREIGOS IR TITULAI

3.1. RITERIŲ ORDINĄ sudaro nariai.
3.2. Nariais gali būti veiksnūs asmenys, pripažįstantys RITERIŲ ORDINO įstatus, Garbės Kodeksą, įgyvendinantys RITERIŲ ORDINO veiklos programą ir mokantys nario mokestį. Į narius priimami asmenys, pateikę prašymą su dviejų RITERIŲ ORDINO narių rekomendacija. Prašymas pateikiamas RITERIŲ ORDINO Kapitulai per Dokumentų patikros ir priėmimo komisiją.

3.3. RITERIŲ ORDINO nariai:
3.3.1. Tikrieji nariai, tai asmenys, kurių protėviai buvo kilmingieji – Riteriai ir Damos. Ankščiau inauguruoti asmenys, nedalyvavę šio Riterių ORDINO steigimo sutarties sudaryme ir steigiamajame susirinkime, pareiškę norą dalyvauti Riterių ORDINO veikloje raštiško prašymo pagrindu turi teisę tapti registruoto Riterių ORDINO nariu – Riteriu ir/ar Dama pagal 2016 m. rugpjūčio 6 d. Riterių ORDINO steigimo sutarties 4.1.; 4.2.  punktuose nustatytą tvarką.
3.3.2. Nariai – rėmėjai, asmenys savo veikla prisidėję prie Lietuvos valstybingumo (LDK – ATR) istorinio kultūrinio paveldo puoselėjimo, Garbės nariai (Riteriai, Damos, Kavalieriai) – tai titulai, apdovanojimai už ypatingą indėlį Lietuvai ir Ordinui. Tokių vardų ir titulų suteikimą nustato Ordino Kapitula pagal reglamentą. Jie gali būti atleidžiami nuo mokestinių prievolių. Dalyvaujantys veikloje, turi balso teisę.
3.3.3. Tikrieji nariai ir kt. nariai apskaitomi atskiruose sąrašuose.
3.3.4. RITERIŲ ORDINO nariais gali būti ir kitų šalių piliečiai bei giminiškos organizacijos, turinčios juridinį statusą.

3.4. RITERIŲ ORDINO narys turi teisę:
3.4.1. Balsuoti RITERIŲ ORDINO visuotiniame narių Konvente, jeigu neturi mokestinių įsiskolinimų.
3.4.2. Būti renkamu į RITERIŲ ORDINO organus.
3.4.3. Susipažinti su RITERIŲ ORDINO dokumentais ir gauti informaciją apie RITERIŲ ORDINO veiklą pateikiant prašymą raštu su Kapitulos pritarimu.
3.4.4. Dalyvauti RITERIŲ ORDINO renginiuose, teikti pasiūlymus veiklos klausimais.
3.4.5. Savo kompetencijos RITERIŲ ORDINO vadovybės suteiktų įgaliojimų ribose atstovauti RITERIŲ ORDINĄ kitose įstaigose ir organizacijose.
3.4.6. Narystė prarandama Kapitulos sprendimu, grubiai pažeidus RITERIŲ ORDINO Riterio garbės kodeksą arba nemokant metinio nario mokesčio.

3.5. RITERIŲ ORDINO narys privalo:
3.5.1. Laikytis RITERIŲ ORDINO įstatų ir priimtų nutarimų, sprendimų, įsakymų, kodeksų ir taisyklių bei kitą veiklą reglamentuojančių aktų.

3.6. RITERIŲ ORDINO nariai moka stojamąjį ir metinį nario mokestį, kurio dydį nustato RITERIŲ ORDINO Kapitula. Mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką gali keisti RITERIŲ ORDINO Kapitula.

3.7. RITERIŲ ORDINO narių ginčai ir skundai nagrinėjami RITERIŲ ORDINO Riterių Garbės Kodekso nustatyta tvarka.

3.8. Dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka Kapitulos narių bus patvirtinta atskiru dokumentu.

3.9. RITERIŲ ORDINAS LDK Riterių ir istorijos atminimui naudoja buvusiuosius istorinius LDK titulinius pareigybinius pavadinimus, kurie yra suteikti ir patvirtinti VšĮ „LDK atminties rūmų“.  RITERIŲ ORDINO narių inauguraciniame regaliniame ženkle naudojamas Šv. Adalberto Riterio ženklas – kryžius su h. Rožė (Poraj), viršutinėje dalyje laikančioje kryžių pabrėžiantis LDK atminimo palikimą – LDK herbas segamas po kaklu. Per dešinį petį dėvi ant viršutinės aprangos mėlynos spalvos Riterių ORDINO regalinę inauguracinę juostą su ženklu.

4. VALDYMO ORGANAI

4.1. Aukščiausi RITERIŲ ORDINO valdymo organai: visuotinis narių susirinkimas – Konventas, Kapitula, vienasmenis valdymo organas – vadovas – Maršalas. RITERIŲ ORDINO Konventas, šaukiamas RITERIŲ ORDINO Kapitulos nerečiau kaip kas 5 (penkerius) metus. Konventas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė RITERIŲ ORDINO narių, delegatų pagal RITERIŲ ORDINO Kapitulos nustatytas atstovavimo normas.

4.2. Konventas paprasta dalyvaujančių narių balsų dauguma:
4.2.1. Renka ir atšaukia RITERIŲ ORDINO Maršalą.
4.2.2. Maršalas Konventui teikia kandidatus tvirtinimui ir formuoja kolegialų aukščiausią tarp Konventų RITERIŲ ORDINO valdymo organą – Kapitulą.
4.2.2. Sprendžia ir kitus įstatymų numatytus klausimus, priskirtus visuotinio narių Konvento    kompetencijai.
4.3.   Konventas dalyvaujančių RITERIŲ ORDINO narių balsų dauguma:
4.3.1.Tvirtina RITERIŲ ORDINO įstatus, jų pakeitimus ir papildymus, RITERIŲ ORDINO veiklos programą.
4.3.2. Priima sprendimą dėl RITERIŲ ORDINO reorganizavimo ar likvidavimo.
4.4.  Neeilinis RITERIŲ ORDINO Konventas gali būti sušauktas Kapitulos iniciatyva arba daugiau kaip pusės visų narių.
4.5. Kas metus šaukiamas ataskaitinis RITERIŲ ORDINO Konventas, kuris svarsto RITERIŲ ORDINO Kapitulos, Etikos ir moralės komisijos (toliau – EMK) ir Revizijos komisijos (toliau – RK) ataskaitas, finansinę veiklą, klausimus ir siūlymus pateiktus iki Konvento pradžios.

4.6. RITERIŲ ORDINO Kapitula  yra kolegialus valdymo organas, susidedantis iš 9 (devynių) narių. Kapitulos narius iš RITERIŲ ORDINO narių tarpo renka RITERIŲ ORDINO Konventas 5 (penkerių) metų kadencijai: RITERIŲ ORDINO ir Kapitulos vadovą – Maršalą, pavaduotojus ir kt.
4.6.1. Kapitula turi teisę tarp Konventų į kolegialų valdymo organą kooptuoti aktyvius RITERIO ORDINO narius, vietoje atsistatydinusių arba negalinčių eiti pareigas Kapitulos narių. RITERIŲ ORDINO Kapitulai vadovauja – vadovas – Maršalas, kuris organizuoja Kapitulos posėdžius ir koordinuoja veiklą. Skiria RITERIŲ ORDINO vadovus, atstovus: leidinio redaktorių, atstovą ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Maršalo teikimu.
4.6.2. Priima sprendimus priimti ar stoti į giminingas organizacijas, jas atstovauti, steigti, bei likviduoti RITERIŲ ORDINO skyrius, sprendžia RITERIŲ ORDINO skyrių teisinio statuso klausimus bei veda RITERIŲ ORDINO skyrių ir RITERIŲ ORDINO narių registraciją.
4.6.3. Palaiko ryšį su giminingomis organizacijomis, RITERIŲ ORDINO padaliniais, koordinuoja jų veiklą.
4.6.4. Sudaro darbo grupes ir laikinus kolektyvus aktualioms veiklos problemoms nagrinėti, projektas įgyvendinti bei dokumentų projektams rengti. Tvirtina Narių, Riterių, Damų ir Garbės Narių dokumentus.
4.6.5. Atsako už Konvento sušaukimą ir organizavimą.
4.6.6. Priima sprendimus dėl RITERIŲ ORDINO būstinės keitimo.
4.6.7. Vykdo kitas, įstatymų bei kitų teisės aktų kolegialiam valdymo organui priskiriamas funkcijas.

4.7. RITERIŲ ORDINO Kapitula gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip ½ jos narių. RITERIŲ ORDINO Kapitula sprendimus priima paprasta dalyvaujančių jos narių balsų dauguma.

4.8. Vienasmenis RITERIŲ ORDINO valdymo organas yra RITERIŲ ORDINO vadovas – Maršalas. Vadovauja RITERIŲ ORDINUI ir Kapitulai. Maršalas organizuoja kasdieninę RITERIŲ ORDINO veiklą, atsiskaito RITERIŲ ORDINO Konventui ir Kapitulai už savo veiklą, rūpinasi RITERIŲ ORDINO veiklos programos ir Konventų bei konferencijų nutarimų įgyvendinimu, atstovauja RITERIŲ ORDINĄ kitose įstaigose, organizacijose ir naujų asociacijų steigime, tvarko korespondenciją ir ūkinę-finansinę veiklą, sprendžia lėšų naudojimo klausimus.  Kapitulos pritarimu turi teisę daryti ir pasirašyti įstatų pakeitimus. Kapitulos daugumos sprendimu RITERIŲ ORDINO vadovybės įgaliojimai gali būti nutraukti anksčiau laiko.

4.9. Dokumentų patikros ir priėmimo komisija (toliau – DPPK).
4.9.1. Susideda iš trijų asmenų. Savo veiklą vykdo pagal nustatytą tvarką. Pirmasis pavaduotojas kaštelionas-heroldas organizuoja DPPK veiklą, atsakingas už heraldinius ženklus.
4.9.2. DPPK pagal pateiktus prašymus nagrinėja priėmimo į narius klausimus ir teikia informaciją Kapitulai.
4.9.3. Į DPPK narius deleguoja RITERIŲ ORDINO Kapitula.

4.10. RITERIŲ ORDINO EMK.
4.10.1. EMK susideda iš 3 (trijų) narių: 2 (dviejų referentų) ir vadovo. Vadovas teikia referentų kandidatūras kapitulai tvirtinti.
4.10.2. EMK savo darbą organizuoja ir vadovaujasi Riterio Garbės Kodeksu (toliau – Kodeksas).

4.10.2.1. Kodekso bendroji dalis.
4.10.2.1.1. Kodeksas – dorovės normų, kurių laikymasis užtikrina garbingą riterių elgesį, visuma.
4.10.2.1.2. Riterio garbingas elgesys, tai riterio poelgių visuma, pagrįsta istorinėmis europinės riterystės dorovės ir teisės normomis bei tokiomis moralinėmis vertybėmis, kaip sąžiningumas, ištikimybė, kuklumas, galantiškumas, dvasios tvirtybė.
4.10.2.1.3. Kodeksas įpareigoja laikytis tiesos ir teisingumo principų, tesėti žodį.
4.10.2.1.4. Kodekso laikymasis įprasmina riterio garbingą kultūrinę, istorinę, švietėjišką veiklą, siekiant garsinti savo tautos istoriją, padėti saugoti jos kultūrinius paminklus, diegti visuomenėje tautines ir patriotines tradicijas.

4.10.2.2. Riterio garbės kodekso tikslai ir uždaviniai.
4.10.2.2.1. Riterio garbės kodekso paskirtis – siekti riterių garbės ir orumo prioriteto, panaudojant riterystės etikos, moralės ir dorovės galią. Šis siekis įgyvendinamas vadovaujantis visuomenėje galiojančiomis riterių dorovės ir teisės normomis bei jų sampratomis. Garbės kodeksas taikomas visiems be išimties riteriams.
4.10.2.2.2. Remdamasi istorinėmis europinės riterystės pripažintomis dorovės ir teisės normomis, riterių ordinas stengiasi padėti savo riteriams siekti santarvės, humaniškų tarpusavio santykių, užtikrinant aukštą elgesio standartą, tampantį pavyzdžiu kitiems visuomenės nariams.
4.10.2.2.3. Riterio statusas įpareigoja kiekvieną ordino riterį garbingą elgesį suvokti kaip prioritetinę dvasinę raišką, grindžiamą tarnyste visuomenei konkrečia asmenine veikla.
4.10.2.2.4. Remdamasi europinėmis riterystės dorovės ir teisės normomis, riterių ordinas įsipareigoja reikalui esant analizuoti ir įvertinti riterių (jų vadovų ir įgaliotų atstovų) elgesį.

4.10.2.3. Riterio garbės kodekso taikymo procedūra.
4.10.2.3.1. Garbės kodekso taikymą kuruoja Ordino Maršalo paskirtas EMK vadovas.
4.10.2.3.2. Maršalas skiria vadovą riterių ordino kapitulos pritarimu.

4.10.2.3.3. EMK vadovas:
4.10.2.3.3.1. Nuolat analizuoja Lietuvos masinės informacijos priemonių publikacijas apie riterių ordino Lietuvoje veiklą.
4.10.2.3.3.2. Apibendrina publikacijas apie veiklą, neatitinkančias garbingo elgesio sampratų.
4.10.2.3.3.3. Tiria riterio negarbingo elgesio apraiškas.
4.10.2.3.4. Asmenys, turintys informacijos apie Ordino riterių veiklą, galimai pažeidžiančią Kodekso, ją pateikia riterių ordino Maršalui, kuris perduoda informaciją vadovui.
4.10.2.3.5. Gavęs informaciją apie riterio veiklą, galimai pažeidžiančią Riterio garbės kodekso nuostatas, vadovas per 30 kalendorinių dienų turi išanalizuoti pateiktą informaciją ir suformuluoti išvadas. Išvada pateikiama riterių ordino Maršalui.
4.10.2.3.6. Vadovui ištyrus informaciją apie riterio veiklą ir padarius išvadas, jog veikla atitinka Riterio garbės kodekso nuostatas, informaciją apie riterių ordino atliktą tyrimą perduoda Maršalui. Maršalas pateikia išvadą artimiausiame Ordino Kapitulos pasėdyje. Ordino Kapitula turi teisę balsų dauguma nepritarti Vadovo išvadoms ir inicijuoti pakartotinį tyrimą.
4.10.2.3.7. Vadovui ištyrus informaciją apie riterių ordino riterio veiklą ir priėmus išvadą, jog veikla neatitinka garbingo elgesio sampratos ir Riterio garbės kodekso nuostatų, išvados ir tyrimo medžiaga turi būti pateikta artimiausiame Ordino Kapitulos posėdyje.
4.10.2.3.8. Sprendimą dėl riterio, pažeidusio Riterio garbės kodekso nuostatas, dėl jo atsakomybės priima Ordino Kapitula.
4.11. RITERIŲ ORDINO kontrolės organas – RK, renkama RITERIŲ ORDINO suvažiavime ne mažiau kaip iš 3 asmenų penkerių metų laikotarpiui. RITERIŲ ORDINO RK iš savo tarpo išsirenka pirmininką ir sekretorių. RK atlieka visus RITERIŲ ORDINO finansinės veiklos patikrinimus. RK atsiskaito RITERIŲ ORDINO Suvažiavimui kasmet pateikdama veiklos ataskaitą.
4.12. Visų RITERIŲ ORDINO valdymo organų sprendimų priėmimas , pasitelkiant šiuolaikines technologijas (telefoninės, vaizdo ar internetinės konferencijos būdu ) atitinka tiesioginį dalyvavimą posėdyje. Tokiu būdu priimti sprendimai turi analogišką įprasta tvarka rengtiems susirinkimams teisinę galią. Nuotoliniu būdu vykstantys susirinkimai turi būti protokoluojami taip pat, kaip ir tradiciniai susirinkimai.

5. ATSTOVYBĖS

5.1. RITERIŲ ORDINAS  gali steigti teritoriniu principu savo struktūrinius padalinius-atstovybes (Toliau – Komtūrijas) gyvenvietėse, miestuose, rajonuose ar apskrityse. Komtūrijos gali būti steigiamos esant ne mažiau trims RITERIŲ ORDINO nariams. Komtūrijos gali steigti ir likviduoti RITERIŲ ORDINO Kapitula.
5.2. RITERIŲ Ordino atstovybės nėra juridiniai asmenys, jie vadovaujasi šiais įstatais. Atstovybių veiklą koordinuoja RITERIŲ ORDINO Kapitula.

6. LĖŠOS, PAJAMOS IR TURTAS

6.1. Lėšas sudaro stojamasis ir nario mokestis, rėmėjų įnašai, tikslinės įmokos, parama, kitos teisėtai
gautos pajamos.
6.2. Turtą sudaro:
6.2.1. Įvairios materialinės vertybės, patalpos, įrengimai, prietaisai ir medžiagos, įsigytos už
organizacijos, rėmėjų ar kitu teisėtu būdu gautas lėšas. Turtas įgyjamas, apskaitomas, saugomas ir
naudojamas įstatymų ir RITERIŲ ORDINO valdybos nustatyta tvarka.
6.2.2. RITERIŲ ORDINO archyvas. Archyvas sudaromas ir saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais.
6.3. Pajamas, gautas iš bet kokių šaltinių RITERIŲ ORDINO gali naudoti tik jos įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
6.4. RITERIŲ ORDINO lėšos laikomos atsiskaitomosiose ir valiutinėse sąskaitose viename iš Lietuvos
Respublikos įregistruotų bankų.
6.5. Lėšos naudojamos korespondencijai, ryšių su užsienio analogiškomis bendrijomis plėtojimui,
renginių organizavimui, bei leidinių rengimui ir spausdinimui, premijų ir pašalpų išmokėjimui ir kitiems
RITERIŲ ORDINO tikslams ir uždaviniams įgyvendinti pagal RITERIŲ ORDINO Kapitulos priimtus nutarimus.

7. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

7.1. RITERIŲ ORDINO vieši pranešimai ir skelbimai yra skelbiami dienraštyje „Lietuvos žinios“ (toliau – Dienraštis) arba internetiniame puslapyje www.ldk-atmintis.lt.
7.2. Apie RITERIŲ ORDINO reorganizavimo sąlygų sudarymą paskelbta dienraštyje 3 (tris) kartus ne mažesniais kaip 30 (trisdešimties) dienų intervalais arba vieną kartą skelbiama dienraštyje ir pranešama registruotu laišku visiems RITERIŲ ORDINO kreditoriams ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki suvažiavimo kurio darbotvarkėje numatoma svarstyti šį klausimą, sušaukimo.
7.3. Apie RITERIŲ ORDINO likvidavimą turi būti paskelbta dienraštyje 3 (tris) kartus ne mažesniais kaip 30 (trisdešimties) dienų intervalais arba paskelbta dienraštyje vieną kartą ir pranešta kiekvienam RITERIŲ ORDINO kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Sprendimas likviduoti RITERIŲ ORDINĄ turi būti atskleistas įstatymų nustatyta tvarka.

8. VEIKLOS NUTRAUKIMAS

8.1. RITERIŲ ORDINO veikla nutraukiama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka arba ne mažesne, kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių RITERIŲ ORDINO narių ir steigėjų balsų dauguma.
8.2. Suvažiavimas skiria likvidacinę komisiją ir numato jos darbo tvarką.
8.3. Likvidavus RITERIŲ ORDINĄ, jos turtas, atsiskaičius su kreditoriais ir samdomais darbuotojais, pagal likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos sprendimą panaudojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tvarka.

Klausimai neaptarti šiais įstatais sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
Įstatai pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 6 d.

Maršalas Ričardas Algimantas Kliučinskas