Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

 

2025 03 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė 2025 metų laureatams įteikė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimus - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos narė Vitalija Vasiliauskaitė ir laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Petras Luomanas.

Apdovanojimas įsteigtas 2011 m. LR Seimo valdybos sprendimu sudaryta kandidatų vertinimo komisija kasmet išrenka 16 medalio laureatų. Iškilmingas medalių įteikimo renginys vyksta kiekvienais metais kovo 30 d., Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861-1943) gimimo dieną, Panevėžyje.

Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą apdovanota Kristina Giedraitienė - „gydytoja, savo gyvenimą pašventusi visuomeninei filantropinei veiklai ir labdarai. Kristina Giedraitienė – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo,  Giedraičių šeimos paramos ir labdaros fondo vadovė, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos narė, parėmusi garbingą Lietuvos praeitį įamžinančius paminklus ir projektus, daugybę iniciatyvų, skatinančių domėtis giminės genealogija bei ginti Lietuvos valstybę. Ji organizuoja labdaros renginius, asmeninėmis lėšomis remia bažnyčių, paminklų ir atminimo ženklų statymą, Ji naujam gyvenimui prikėlė Pagryžuvio dvarą. Giminės ir valstybės istoriją kuria realiais darbais.“

Renginio metu skambėjo L. Rimšos „Strazdas“, B. Dvariono „Žvaigždutė“, Ūdrio arija iš V. Klovos operos „Pilėnai“, daina „Memory“ iš E. L. Vėberio miuziklo „Katės“, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Monika Pleškytė (sopranas) ir Steponas Zonys (baritonas), skambėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro „Garsas“ atliekama muzika. Dirigavo Martynas Bražas.

Laureatus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informaciją.

Seimo kanceliarijos (autorė Viktorija Chorna) ir .Gedimino Kartano nuotraukos.

 

 

Istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų šventinis labdaros vakaras Kaune

2025 02 08 d. Kauno Arkivyskupijos Didžiojoje salėje įvyko iškilmingas šventinis labdaros vakaras. 2024–2025 metais minima  30 metų sukaktis, kai, atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje  atkurtos kilmingųjų palikuonių narius vienijančios organizacijos. Taip pat minime 10  metų sukaktį, kai 2014 m. Kauno pilyje 14 istorinės atminties organizacijų pasirašė Koalicinę bendradarbiavimo sutartį.

Šventinio labdaros renginio iniciatorė - asociacija „Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas“ (LBKS).

Renginyje dalyvavo svečiai iš visos Lietuvos: LDK Atminties rūmų, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Žemaičių bajorų draugijos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos, Šv. Adalberto – LDK riterių ordino, Jotvingių Kryžiaus riterių ordino, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos kraštų bajorų, kitų visuomeninių organizacijų nariai, kviestiniai svečiai.

2025-ieji Romos katalikų bažnyčios yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, šventieji metai. Už galimybę susirinkti istoriniame Kauno Arkivyskupijos kurijos pastate, kuris yra šimtmečius gyvuojančio Kauno istorinėje vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, pačioje Kauno širdyje, šventės dalyvių vardu renginio vedantysis p. Vilius Kaminskas dėkojo J.E. Kauno Arkivyskupui Metropolitui Kęstučiui Kėvalui. Sveikinimo žodį tarė ir J.E. Kauno Arkivyskupo Metropolito Kęstučio Kėvalo sveikinimą perdavė  J.E. Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Šventės eigoje svečius pasveikino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas  kunigas Tomas Žymantas, Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento Diakonas Brolis Saulius Bernardas Belickas.

Šventiniame renginyje dalyvavęs Europos parlamento narys profesorius Liudas Mažylis įteikė itin vertingą dovaną labdaros aukcionui – dokumentą su 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Bizausko autentišku parašu.

Renginio dalyvius sveikino Žemaičių bajorų draugijos Vadas p. Vytautas Kasparavičius, Žemaičių bajorų draugijos kanclerė p. Stasė Jokšienė. Kauno apskrities bajorų draugijos narė p. Genovaitė Aniūnienė pasveikino ir pagarbiai įteikė J.E. Kauno vyskupui augziliarui Sauliui Bužauskui ir  LBKS vadei  Kristina Giedraitienei tradicinės duonos.

Pagal ilgametę tradiciją itin svarbus šventės akcentas – labdaros misija, tad visos lėšos, kurios buvo šio vakaro metu aukotos, įsigyjant labdaros loterijos bilietus ir gautos iš aukciono buvo skiriamos paramaiKauno Arkivyskupijos globojamo Senamiesčio vaikų dienos centro reikmėms ir suteikiant paramą traumą patyrusiam jaunuoliui Gabrieliui Pilkauskui, laukiančiam sudėtingos  medicininės pagalbos.

Šventės dalyviai, svečiai renginio eigoje salės ekrane buvo pakviesti išsamiai susipažinti su istorinės atminties organizacijų vykdoma misija, veiklos  akimirkomis, archyviniais kadrais:

  • svarbių istorinių datų minėjimai (surengtos LDK mūšio prie Polocko 500-ųjų metinių, generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų metinių minėjimo iškilmės);
  • buvo inicijuotas istorinių asmenybių atminimo įprasminimas, įrengiant atminimo lentas, skirtas Vyties kryžiaus kavalieriams, Lietuvos kariuomenės kūrėjams - savanoriams Biržuose, Kudirkos Naumiestyje ir kt.;
  • suteikta reikšminga parama Šv. Jurgio Kankinio Konvento bažnyčios atkūrimo darbams, įrengti keli vitražai, restauruotas Švč. Trejybės altorius;
  • būtina parama yra prisidedama prie vaikų dienos centro Palemone išlaikymo, globojamo Marijos Krikščionių pagalbos dukterų (seserų saleziečių);
  • remiama bendruomenės „Arka“ namų veikla;
  • įsijungiama į kariuomenės ir visuomenės pilietinio pasipriešinimo dienų renginius, bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerijos atstovais;
  • remiamas partizaninės kovos atminimo įamžinimas – buvo  suteikta finansinė parama  Kryžkalnio memorialo pastatymui; partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir Juozo Vitkaus -Kazimieraičio bunkerio atstatymo darbams Varėnos r., Kasčiūnų k. ir kt.;
  • periodiškai yra leidžiami žurnalai istorinės atminties tematika, skatinami ir remiami jaunimo pilietiškumą motyvuojantys renginiai;
  • 2023 m. išleista monografija „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“ – yra ypač reikšmingas visuomeninių organizacijų  savanorystės darbas – sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, pasiekė skaitytojus, papildė bibliotekų, universitetų fondus keliuose žemynuose. 2024 m. išleistas antrasis knygos leidimas;
  • monumento, skirto Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms atminti inicijavimas ir pastatymas aukotojų lėšomis Sudarge 2022 m. rugsėjo 30 d. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, Užsienio diplomatinių atstovybių ambasadoriai, Vilkaviškio vyskupijos hierarchai, Krašto apsaugos ministerijos, Šaulių organizacijų, Savivaldos darbuotojai, Pasienio tarnybų atstovai, jaunieji šauliai, moksleiviai, gausus būrys visuomenės narių. Renginys buvo plačiai nušviestas spaudoje, internetinėje erdvėje, filmavo LRT, reportažą parengė „Panoramos“ žurnalistai;
  • nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos darbuotojais aktualiais istorinės atminties tyrimų, įamžinimo klausimais.

Apdovanojimų ceremonijos metu Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo vadė p. Kristina Giedraitienė įteikė atminimo dovanas Kauno apskrities bajorų draugijos tarybos narėms p. Vilijai Grigalevičienei, p. Gretai Korsakovienei, dr. Gėlei Minkuvienei, p. Liudvikai Markauskienei; KABD narei dailininkei p. Eugenijai Ivaškevičiūtei; LBKS  Panevėžio bajorų draugijos nariui ir tūkstančio filmų autoriui, metraštininkui p. Steponui Kubeckui, Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Legitimacijų Tarybos pirmininkui p. Ignui Railai.

Apdovanojimų teikime dalyvavo Lietuvos Bajorų Kraštų Susivienijimo Kanclerė p. Jovitą Antanaitienę, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas Maršalas Artūras Giedraitis, LBKS Panevėžio bajorų draugijos Vadas p. Egidijus Matulevičius, Kauno apskrities bajorų draugijos Legitimacijų komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Arvydas Palevičius.

Į šventę atvyko ir svečiams įsimintiną koncertą dovanojo  Kauno Muzikinio teatro solistas Martynas Beinaris. Skambėjo kūriniai iš legendinių miuziklų, operečių. Aplodismentų ir ovacijų sulaukė ir jaunieji solistai - Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos profesorių Audronės Eitmanavičiūtės ir Sabinos Martinaitytės jaunieji dainininkai, klasikinės muzikos atlikėjai, tarptautinių konkursų laureatai: Paulius Katiliavas, Ieva Vaivadaitė, Ugnė Stražnickaitė, Liepa Dabriškaitė, Gabrielė Lekaitė, Mykolas Mikšys, Kristupas Laucius; pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Vyko nuotaikinga šventinė labdaros loterija – dalyviai džiaugėsi nuostabiais pačių šventės svečių įsteigtais prizais – vertingais meno kūriniais, paveikslais, rankdarbiais, jaunųjų menininkų dovanomis, skanėstais, albumais, antikvariniais leidiniais. Aktyviai dalyvaujant aukcione, buvo gauta reikšmingų lėšų labdaros misijai.

Loterijos eigai šauniai talkino Veliuonos istorinių šokių studijos „Saltare festum“ vadovė p. Irma Svetlauskienė bei jaunosios LBKS narės – p. Marta Ryndė (aukcionui ir loterijai dovanojusi savos kūrybos tapybos darbų) ir p. Kornelija Vytautė Giedraitytė (sukūrusi archyvinių renginių apžvalgą šventės ekrane).

Šventės sklandžia eiga rūpinosi p. Violetos Jašinskienės vadovaujamos įmonės „Saviola“ meistrai, patiekę puikias vaišes.

 

 

2025 02 16 d., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje įteikti Valstybės apdovanojimai. LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos ir LDK ponų tarybos valdybų bei Šv. Adalberto – LDK riterių ordino narei Kristinai Giedraitienei už  uolų ir sąžiningą darbą, aktyvią visuomeninę veiklą bei reikšmingus neatlygintinus darbus, puoselėjant istorinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą,  LR Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Valstybės apdovanojimą - ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos Robertas Dačkus 2

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka. Fotografas Robertas Dačkus.

 

kanauninkas

Susirinkome Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Trijų arkangelų - šv. Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo, kurie laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, šventės išvakarėse ir meldėmės, kad jie padėtų apginti Laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašydami Viešpaties laiminti Ateities planus ir vizijas. Kartu paminėjome Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metį bei pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metį.

Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis, reiškiantis daiktavardį. Tai mūsų savasties dalis, be kurios  neįsivaizduotume savęs. Kas mokėsi Lietuvos istorijos, žino, kad dar XIII amžiuje Lietuvoje buvo minima daug  kunigaikščių.

Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui, ir jo žmonai - karalienei Mortai. 

Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu.  13–18 a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istorinėje atmintyje. Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus, neva, Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva ir ne orkai įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus.

Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį.

Lietuvos Kilmingieji, bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, dėkojo Viešpačiui už Jo malones, pabrėždami, jog mūsų  tvirtybės šaknys – LDK, o kartu ir išreikšdami pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę bei jų nepalaužiamą dvasią.

Dėkoju Ponams Danieliui, Artūrui, poniai Kristinai ir visiems LDK kilmingiesiems,  vykdantiems istorinės atminties atstatymo darbus.

Mišių auka baigta Lietuvos didikų malda, kuri anuomet kalbėta Vilniaus Katedroje.

„ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.

Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.

Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.“  Amen.

 

kan. Stanislovas Krumpliauskas

 

norvaisa

2024 10 04 d., penktadienį, 17 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose (Kerniaus g. 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų r.) įvyks LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas.

Ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK  riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai.

Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.