Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

 

 

2020-05-14 d.  Kaune, Laisvės alėjoje,   prie paminklo „Aukos laukas“(aut. Robertas Antinis jaun.), kuris skirtas pagerbti laisvės kovotojo Romo Kalantos (1953-1972)  atminimą, susirinko LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas  OFM, Kauno sąjūdiečiai, taip pat  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkė p. Angelė Jakavonytė, daug to meto įvykių dalyvių ir kitų svečių. Renginio iniciatorius Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.

Lietuvoje gegužės 14-oji yra Pilietinio pasipriešinimo diena.

1972 m.  gegužės 14 dieną devyniolikmetis jaunuolis iš Vilijampolės R. Kalanta Kauno  sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Vėliau R. Kalanta ligoninėje mirė. Jo susideginimas sukėlė SSRS Komunistų partijos ir KGB pareigūnų paniką, todėl sovietų saugumas paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves miestiečiai pasipiktino sovietinės valdžios savivale ir todėl prasidėjo masinės eitynės, kuriose buvo skanduojami  patriotiniai šūkiai. Kaune masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko keletą dienų. Neramumai nuslopinti tik 1972 gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta apie 400 žmonių.

 

Nuotraukos: A.Giedraičio, R.Kaminsko.

https://www.facebook.com/inittv/videos/1365766896965469

Jei norite tapti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariu, atsisiųskite ir užpildykite prašymus bei anketą LDK piliečio simboliniam pasui gauti.

Atsisiųsti prašymus įstoti į LDK KPB ir išduoti kilmės dokumentus
Atsisiųsti prašymą išduoti insigninį ženklą ir/ar ženklelį

 


Kilmes liudijimas 72dpi

VšĮ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmai savo dokumentuose naudoja ornamento  ,,Baltų protėvių įpareigojimas ainiams runos rašto pagrindu‘‘ dizainą.

Dizaino bendraautoriai p. Lorita Butrimienė ir p. Arvydas Stanislovas Každailis.

(Dizaino naudojimo sąlygos nustatytos 2012-07-02 sutartimi Nr. 1200510 ir  šios sutarties 2013-08-12 priede).

 

pasas ženkliukas

Naujai stojantiesiems kartu su Kilmės liudijimais bus įteikti LDK piliečių simboliniai pasai ir emaliuoti, paauksuoti insigniniai, vardiniai, numeruoti ženklai. Kilmės liudijimo, LDK piliečio simbolinio paso ir insigninio (regalinio) ženklo numeracija sutaps.

LDK Atminties Rūmų iniciatyva yra išleista LDK Kilmingųjų palikuonių ir ordinų narių simbolinė Insignija. Asmenys jau turintys KILMINGUMO dokumentus patvirtintus vienoje iš LDK atminties puosialėjančių organizacijų ir kurie patvirtina atitinkamą statusą-kilmę, turi teisę į vardinį ir numeruotą ženklą-insigniją
Projekto bendraautoriai dailininkai: A. Šėmis ir A. Každailis.
Insignijos leidėjas ir platintojas: LDK Atminties rūmai
Gamintojas:  ALPERA
Insigninio ženklo suteikimo ir įstojimo į LDK Kilmingųjų palikuonių bendriją (jei dar ne narys) klausimais prašome kreiptis į LDK Atminties rūmų vadovą Danielių Vervečką tel. 8-686-04624 arba el. paštu administracija@kilmingieji.lt

 Insignija - melynos dangiškos heraldinės spalvos lauko centre, emaliuotas ir paauksuotas senasis istorinis LDK laikų herbas, papuoštas paauksuotu ąžuolo lapų vainiku. Insignijos ženklo pagrindas 8 cm. dydžio žalvaris tonuotas bronzą, žvaigždinio ir spindulinio varianto, naudoto kilmingųjų, XVIII amžiuje ir vietoje Slucko Koktuso juostos. Antroje Insignijos pusėje yra nurodoma ženklo turėtojo priklausomybės organizacijai trumpinys raidėmis ir kilmingumą patvirtinančio dokumento numeris.

Užpildę prašymus susisiekite su mumis:

LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, tel. +370 686 04 624

 


2020 02 18 d. Kaune
Petrašiūnų kapinėse  vyko pirmojo Lietuvos savanorio, plk. Kazio Škirpos (1895 -1979)  gimimo 125-ųjų metinių paminėjimas, kuriame pranešimą  skaitė plk. Kazio Škirpos   įamžinimo iniciatorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius. Kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovais, renginyje dalyvavo ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai.

Kazys Škirpa   gimė 1895 02 18 Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 08 18 Vašingtone (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse). 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo  kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais  ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo II-ojo skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 m. karo atašė. 1937–38 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. antisovietinio Birželio sukilimo  vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės  Ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 buvo suimtas ir internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto  komisijos pirmininkas.

 


     Vadovaudamasi LDK KPB įstatuose įtvirtintomis nuostatomis, LDK KPB vadovybė primena, kad kiekvienas LDK KPB narys privalo sumokėti nario mokestį.  Tik susimokėję nario mokestį/mokesčius nariai turi balso teisę ir sprendimų priėmimo galią, todel LDK KPB vadovybė, vadovaudamasi įstatu 3.4.6, ir 3.6. punktus imperatyviomis nuostatomis, dėl nario mokesčių priims sprendimą dėl nemokių narių ir jų narystės sustabdymo. Dėl minimų priežasčių, dar kartą  raginame visus kolegas, save laikančius LDK KPB nariais, pašalinti įsiskolinimus ir, tai patvirtinti narystės mokesčių sumokėjimu iki kovo 15 d., o apie tai informaciją ir mokėjimo pavedimo kopijas prašome pateikti elektroniniu paštu buhalterija@kilmingieji.lt  

Nario mokestis - 15€/metams

Rekvizitai nario mokesčiui sumokėti:

LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
AB SEB bankas
LT437044060007876403
Mokėjimo paskirtis: Nario mokestis už 201......m.

2019 11 22 Vilniuje  LDK atminties rūmų, LDK KPB, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino, LDK ponų tarybos nariai dalyvavo 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių, tarpe kurių ir LDK kilmingųjų šeimų atstovai, valstybinėse laidotuvėse. Iškilminga ceremonija prasidėjo  karinių pajėgų rikiuote Katedros aikštėje ir 20-ies karstų pernešimu iš Valdovų rūmų į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Vidudienį Katedroje prasidėjusiose Šv. Mišiose, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintautas Grušas, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Iki kapinių laidojimo procesija karstus lydėjo Vilniaus gatvėmis, sustojant prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės.

XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai užgrobus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863-1864 metų sukilimas. Sukilime dalyvavo beveik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. 1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

 

Nuotr. Č. Malevskio, T. Bauro, V.Skaraičio