2024 04 27 d. Kauno Šv. Jurgio Kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingo renginio metu paminėtos Šv. Adalberto žūties metinės,  istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės ir priimti nauji nariai į istorinę atmintį puoselėjančias organizacijas.

Šv. Mišias už protėvius ir Šv. Adalberto kankinystę aukojo Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas OFM ir Diakonas brolis Saulius Bernardas Belickas OFM. Vyko iškilmingas naujų narių priėmimas į Šv. Adalberto – LDK – riterių ordiną, įteikiant dekretus, inauguracines juostas bei insignijas – Šv. Adalberto kryžius (autorė menininkė Giedrė Bulotaitė). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonims įteikti Kilmės liudijimai, simboliniai LDK piliečių pasai ir heraldiniai ženklai.

Po renginio visiems dalyviams bus paruoštos vaišės istorinėse brolių pranciškonų vienuolyno (pastatytas apie 1493-1502 m.) patalpose.

Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino ir prisiminė 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos nuostatas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka;  Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Sveikinimo žodį tarė Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis.

2014 04 26 d. keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją.

Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.

Adalbertas  (tikr. Vaitiekus) gimė  apie 956 m.  Bohemijos didiko Slavnyko šeimoje, Libice (Čekija) – žuvo 997 m. balandžio 23 d. Prūsijoje.

Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą gavo Adalberto vardą.

982 m. Boleslovo II Pamaldžiojo teikimu išrinktas pirmuoju Prahos vyskupu.

Šv. Adalbertas - pirmasis krikščionių misionierius prūsų žemėse, misijos metu 997 m. žuvo.

Imperatoriaus Otono III pastangomis jau 999 metais Šv. Adalbertas Vaitiekus buvo kanonizuotas – suteikus titulą – „Archiepiscopus Sancti Adalberti martyris“.

Jo gyvenimą ir mirtį aprašė Jonas Kanaparijus veikale Šventojo Adalberto, Prahos vyskupo gyvenimas Vita sancti Adalberti episcopi Pragensis  (999 m.) ir Brunonas Kverfurtietis (tarp 1004–1008 m.).

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, restauruotame Švč. Trejybės altoriuje, saugoma pirmo laipsnio Šv. Adalberto relikvija, taip pat ir mūsų Ordino narių pastangomis iškilmingai atgabenta iš Gniezno (Lenkija) 2017 metais.

Vaizdo filmas - https://www.youtube.com/watch?v=i5ILL5J2uwE

2024-02-17d. Kauno ukrainiečių asociacija „Stožari“ organizavo koncertą „Žiemos melodijos“ skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimui. Į šį renginį buvo pakviesti ir dalyvavo Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino kancleris habil. dr. prof. Arvydas Palevičius, ordino riteris, skulptorius Saulius Kriščiukaitis bei ordino dama Judita Liaudanskaitė. Ordino kancleris pasveikino renginio dalyvius su Lietuvos nepriklausomybės diena, taip pat Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ vadovui Romanui Boreikai ir jos nariams, įteikė padėkos raštą už glaudų Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ ir Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino bendradarbiavimą.

Koncerto metu lietuviškas melodijas grojo kapela „Šaltinis“ bei skambėjo ukrainiečių tautinės ir šiuolaikinės dainos, kurias atliko Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ kviestiniai atlikėjai.

2023 11 24 d.  Kaune vyko  Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Renginį Kaune inicijavo ir vedė   Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

Minėjimo dalyviai  prie prof. Stepono Kairio (pirmojo VLIK'o pirmininko, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro) biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK'o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK'o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis,  doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys,  Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas.  Apie  Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti  pastato Parodos gatvėje  Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK'as. Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje  vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos  vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis,    prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino organizacijos vadovas Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija  buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune ir veikė iki 1992 metų, kol buvoo atkurta Lietuvos Valstybė.

VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai  (S.  Kairys,  J.  Audėnas, A. Damušis,  B. Gaidžiūnas,  J. Katilius,  K. Brunius,  B. Kazlauskas ir kiti).

Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.

VLIK'o  svarbiausia veiklos sritis  nacių okupuotoje Lietuvoje  buvo informacinė propagandinė veikla : rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).