Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

2018 05 26 d. Kaune vykusio tarptautinio simpoziumo „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ (organizatoriai  LDK ponų taryba ir Kauno apskrities viešoji biblioteka) metu šv.Adalberto-LDK-riterių ordino ir Sirijos Maaloula bei Saidnaya krikščionių bendruomenių atstovai apsikeitė bendradarbiavimo tarp šių organizacijų protokolais. Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovams Ričardui Kliučinskui, Artūrui Giedraičiui ir kunigui Sauliui Pauliui Bytautui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų integracijos centro InLT bendradarbis Amer Sodah įteikė Sirijos Maaloula ir Saidnaya krikščionių bendruomenių vadovo pono Riyad Khabazah dovanas - Sirijos tautiškas juostas, o Artūras Giedraitis perdavė padėkos raštą Maaloula (Sirija) bendruomenei ir šv. Jurgio ikoną (dailin. Arvydas Palevičius). Maaloula (Sirija) vietovės istorija siekia krikščionybės laikų pradžią ir yra  labai svarbi krikščionims, kurie šioje vietoje gyvena daugybę šimtmečių. Čia bene vienintelė vieta pasaulyje, kur dar kalbama senosios aramėjų kalbos dialektu. Maaloula kaime stovi du itin seni vienuolynai, siekiantys pirmuosius krikščionybės amžius: šv. Sergijaus (Saint Sarkis Monastic Complex) ir šv. Teklės (Saint Thecla Monastic Complex).

Renginio metu nusipelniusiems šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariams įteikti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prieš maskvėnus prie Polocko 500-ųjų metinių (1518-2018) atminimo medaliai (apdovanojimo steigėjai VšĮ LDK atminties rūmai ir LDK ponų taryba). Kauno Afganistano karo veteranų asociacijos pirmininkas Algimantas Razbadauskas karo Afganistane atminimo medaliu apdovanojo narsų karį, mūšiuose Afganistane sužeistą, Ordino vadovo pavaduotoją Danielių Vervečką.

  

Komentaras (0) Peržiūros: 30

2018 05 25 d. Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino narys Raimundas Kaminskas Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (iki 1937 m. Lietuvos karininkų ramovė), atidarė savo parodą "Lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimas tarpukario Lietuvoje ", skirtą paminėti  plk. E. Konovaleco (1891-1938) žūties 80-ąsias metines. Євген  Коновалець (ukr)- žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis.  

1928 m. gegužės 14-18 d. E. Konovalecas su kitais UKO atstovais lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. Susitiko su Lietuvos valdžios atstovais bei Lietuvos šaulių sąjungos  vadovais.

 1929 m. E. Konovaleciui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jis turėjo du lietuviškus pasus; vieną tikrąja pavarde, kitą kaip Jozefas Novakas. Su antruoju pasu jis dažniausiai keliaudavo po užsienį. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 metais  Kaune spausdinamą ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialių leidinių „Surma“ („Trimitas“) ir „Rozbudova naciji“ („Tautos plėtra“).

1938 m. gegužės 23 d.  vienoje Roterdamo (Nyderlandų karalystė)  kavinėje E.Konovalecas susitiko su jau kelis metus pažįstamu Pavelu Sudoplatovu (1907-1996), kuris pasirodė esąs kadrinis sovietų saugumietis. Pastarasis perdavė E. Konovalecui dovanų saldainių dėžutę su joje įmontuotu sprogstamu įtaisu. E. Konovalecui išėjus į gatvę, nugriaudėjo jį sutaršęs galingas sprogimas. E. Konovalecas palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse, jo laidotuvės organizavo Lietuvos generalinis konsulas Nyderlanduose P. Pennas. Eugeno Konovaleco  mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena.

 

Komentaras (0) Peržiūros: 61

RITERIAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE

Pagal prof. Rimvydo Petrausko straipsnį 

Apie riterystę Lietuvoje duomenų išliko nedaug, todėl ilgą laiką buvo skeptiškai vertintas jos paplitimas tarp krašto politinio elito atstovų. Bet surinktų duomenų visuma leidžia kitaip suvokti šios viduramžių kilmingiesiems reikšmingos gyvenimo formos sklaidą Lietuvoje. Su vakarietiška riterių kultūra lietuviai artimiau susidūrė XIV a., kai Vokiečių ordino organizuojamų žygių metu Lietuva tapo svarbiu Europos riterių intereso objektu. Ilgas sugyvenimas viename regione neišvengiamai lėmė abiejų pusių kilmingųjų suartėjimą, todėl XIV a. pabaigoje tapo dažnesni taikūs ir draugiški kontaktai tarp LDK ir Ordino atstovų. Ordino pareigūnus ir lietuvių kunigaikščius bei didikus vis labiau siejo tas pats riterių kultūros pasaulis. Tai patvirtina lietuvių didikų perimti riteriški herbai bei abipusės dovanos. Štai XV a. pradžioje Balgos komtūras „senos draugystės vardan“ lietuvių didikams Manvydui ir Čupurnai dovanų siuntė riterystės simbolius – pentinus. Vėliau dovanoti ir kiti įvairūs riterių reikmenys.



Skaityti daugiau Komentaras (0) Peržiūros: 139

2018 04 24-25 d.  Lietuvoje lankėsi Norvegijos kronprincas Haakon (Norvegijos Karaliaus Harald V sūnus) ir kronprincesė Mette-Marit. Pirmasis šios karališkosios poros vizitas mūsų šalyje  skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, taip pat stiprinti šalių tarpusavio santykius gynybos, politikos ir verslo srityse. 

Balandžio 25 d. Karališkoji pora su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvavo per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skirta technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Susitikime dalyvavo šv. Adalberto – LDK -  riterių ordino riteris, LDK ponų tarybos ir Kilmingųjų susivienijimo narys Mantas Vaišvilas, LDK ponų tarybos nariai Artūras Giedraitis, Kristina Giedraitienė.


Nuotraukos: Ludo Segers

Komentaras (0) Peržiūros: 211


Balandžio 23 d.  yra minimas Šv. Adalbertas iš Prahos (956-997), Bohemijos, Čekijos, Lenkijos,  Prūsijos globėjas.
Šv. Vaitiekus gimė 956 metais čekų Libicės kunigaikščių Slavnikidų šeimoje, Bohemijoje. Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą Libicėje gavo Adalberto vardą. 983 metais Veronoje konsekruotas pirmuoju Prahos vyskupu. 988 metais turėjo palikti Prahą dėl nesutarimų ir vykti į Romą. Čia įstojo į Šv. Bonifaco ir šv. Aleksiejaus benediktinų vienuolyną Aventine. Lenkijos kunigaikščiui Boleslovui Narsiajam pasiūlius, o popiežiui Jonui XV sutikus, 992 metų pabaigoje šv. Adalbertas Vaitiekus sugrįžo į savo vyskupiją Prahoje. Netoli Prahos, Brevnove, įsteigė benediktinų vienuolyną. Opozicijos priverstas, 995 metų pradžioje vėl pabėgo į Aventiną. 996 metais Romoje jis susipažino su Otonu III ir šv. Brunonu Bonifacu. Popiežius Grigalius V liepė vėl grįžti į Prahą, tačiau šv. Adalbertas Vaitiekus atsisakė tai padaryti, tad pagal Bažnyčios kanonus tapo dezertyru ir turėjo būti baudžiamas. Per privačią audienciją popiežius leido jam vietoj bausmės vykti į misiją pas pagonis.


Skaityti daugiau Komentaras (0) Peržiūros: 111