Untitled Document
  • liublino

    Liublino unija

    Dail. J.Matejko
  • zemelapis

    1613 m. žemėlapis

  • musis

    Oršos mūšis

  • veliavoa

    Suguldomos vėliavos. Juzefas Brandtas.

    16-17 a. konfliktas tarp Polish_Lithuanian sandraugos, kuri laimi ir Otomanų imperijos.

 

deklaracija

2024 04 27 d. Kauno Šv. Jurgio Kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingo renginio metu paminėtos Šv. Adalberto žūties metinės,  istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės ir priimti nauji nariai į istorinę atmintį puoselėjančias organizacijas.

Šv. Mišias už protėvius ir Šv. Adalberto kankinystę aukojo Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas OFM ir Diakonas brolis Saulius Bernardas Belickas OFM. Vyko iškilmingas naujų narių priėmimas į Šv. Adalberto – LDK – riterių ordiną, įteikiant dekretus, inauguracines juostas bei insignijas – Šv. Adalberto kryžius (autorė menininkė Giedrė Bulotaitė). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonims įteikti Kilmės liudijimai, simboliniai LDK piliečių pasai ir heraldiniai ženklai.

Po renginio visiems dalyviams bus paruoštos vaišės istorinėse brolių pranciškonų vienuolyno (pastatytas apie 1493-1502 m.) patalpose.

Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino ir prisiminė 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos nuostatas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka;  Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Sveikinimo žodį tarė Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis.

2014 04 26 d. keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją.

Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei  darbai.

Adalbertas  (tikr. Vaitiekus) gimė  apie 956 m.  Bohemijos didiko Slavnyko šeimoje, Libice (Čekija) – žuvo 997 m. balandžio 23 d. Prūsijoje.

Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą gavo Adalberto vardą.

982 m. Boleslovo II Pamaldžiojo teikimu išrinktas pirmuoju Prahos vyskupu.

Šv. Adalbertas - pirmasis krikščionių misionierius prūsų žemėse, misijos metu 997 m. žuvo.

Imperatoriaus Otono III pastangomis jau 999 metais Šv. Adalbertas Vaitiekus buvo kanonizuotas – suteikus titulą – „Archiepiscopus Sancti Adalberti martyris“.

Jo gyvenimą ir mirtį aprašė Jonas Kanaparijus veikale Šventojo Adalberto, Prahos vyskupo gyvenimas Vita sancti Adalberti episcopi Pragensis  (999 m.) ir Brunonas Kverfurtietis (tarp 1004–1008 m.).

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, restauruotame Švč. Trejybės altoriuje, saugoma pirmo laipsnio Šv. Adalberto relikvija, taip pat ir mūsų Ordino narių pastangomis iškilmingai atgabenta iš Gniezno (Lenkija) 2017 metais.

  

 

Vaizdo filmas - https://www.youtube.com/watch?v=i5ILL5J2uwE

Komentaras (0) Peržiūros: 178

2024-02-17d. Kauno ukrainiečių asociacija „Stožari“ organizavo koncertą „Žiemos melodijos“ skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimui. Į šį renginį buvo pakviesti ir dalyvavo Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino kancleris habil. dr. prof. Arvydas Palevičius, ordino riteris, skulptorius Saulius Kriščiukaitis bei ordino dama Judita Liaudanskaitė. Ordino kancleris pasveikino renginio dalyvius su Lietuvos nepriklausomybės diena, taip pat Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ vadovui Romanui Boreikai ir jos nariams, įteikė padėkos raštą už glaudų Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ ir Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino bendradarbiavimą.

Koncerto metu lietuviškas melodijas grojo kapela „Šaltinis“ bei skambėjo ukrainiečių tautinės ir šiuolaikinės dainos, kurias atliko Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ kviestiniai atlikėjai.

12

Komentaras (0) Peržiūros: 529

 

2023 11 24 d.  Kaune vyko  Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Renginį Kaune inicijavo ir vedė   Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

Minėjimo dalyviai  prie prof. Stepono Kairio (pirmojo VLIK'o pirmininko, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro) biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK'o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK'o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis,  doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys,  Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas.  Apie  Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti  pastato Parodos gatvėje  Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK'as. Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje  vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos  vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis,    prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino organizacijos vadovas Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija  buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune ir veikė iki 1992 metų, kol buvoo atkurta Lietuvos Valstybė.

VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai  (S.  Kairys,  J.  Audėnas, A. Damušis,  B. Gaidžiūnas,  J. Katilius,  K. Brunius,  B. Kazlauskas ir kiti).

Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.

VLIK'o  svarbiausia veiklos sritis  nacių okupuotoje Lietuvoje  buvo informacinė propagandinė veikla : rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).

 

 

Komentaras (0) Peržiūros: 920

 

2023 11 11 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas kunigas, Lietuvos skautų kapelionas, šaulys, karys savanoris, kelių karinių ir istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų kapelionas, teol. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir J.P. Kanauninkas, kunigas Stanislovas Krumpliauskas aukojo Šv. Mišias už visus protėvius. Laisvės kovų dalyvis, Anykščių r. ir Zarasų krašto Garbės pilietis J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas savo pamoksle akcentavo Žemaičių vyskupijos įsteigimo peripetijas, drąsių ir garbingų žemaičių kovą už tikėjimo išsaugojimą, citavo Popiežių Pranciškų, kuris viešėdamas Lietuvoje  pasakė: „Neužmirškite savo tautos šaknų.“

Po Šv. Mišių aukos, bažnyčioje vyko iškilminga ceremonija : Kilmės liudijimų įteikimas ir naujų narių priėmimas į LDK  Kilmingųjų palikuonių bendriją bei Šv. Adalberto-LDK--riterių ordiną.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos vicepirmininkė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė, Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė. Sveikintojai įteikė atminimo dovanas Kunigams ir šventės organizatoriams.

Šv. Adalberto-LDK--riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis džiaugėsi, kad Ordino nariams suteiktas raštiškas Šv. Tėvo Popiežiaus Pranciškaus Apaštališkasis palaiminimas ir Ordino narių gerb. Kunigų pastovi globa, leidžia daryti reikšmingus darbus, kartu su kitomis organizacijomis puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį: pastatyti paminklai istorinėse vietovės Dubičiuose ir Sudarge, organizuoti tarptautiniai renginiai minėjimai Kaune – generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių, LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 – ųjų metinių progomis, pagaminti ženklai apdovanojimai istorinėms datom atminti, organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos istorinėmis temomis, plečiamas bendradarbiavimas su analogiškomis organizacijomis užsienyje. Mūsų organizacijos ir atskiri nariai aukojo reikšmingas sumas  Laisvės kario skulptūrai Kaune, memorialo Laisvės kovu dalyviams Kryžkalnyje,  paminklo Lietuvos diplomatui, poetui LDK kilmingųjų palikuoniui Oskarui Milašiui (1877-1939) Fontenblo miestelyje, netoli Paryžiaus, statybai. Savo pasisakymuose kunigas Saulius Paulius Bytautas OFM pabrėžė, kad Ordino nariai finansiškai rėmė Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauraciją ir dabar jame saugoma Gniezno (Lenkija)  arkivyskupo dovanota Šventojo Adalberto kaulo dalis – pirmojo laipsnio relikvija, atgabenta į Lietuvą, kur dar gyvas būdamas taip troško atvykti Šv. Adalbertas. Ordino vadovas Artūras Giedraitis, Kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, Kapitulos nariai Raimundas Charževskis, Vaidas Morkevičius, narės Evelina Barauskienė ir Judita Liaudanskaitė simbolinės ceremonijos metu naujiems nariams įteikė dekretus ir insigninius  ženklus.

LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka sveikino naujai priimamus į LDK kilmingųjų palikuonių bendriją narius, įteikė Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, insigninius ženklus ir simbolinius Pareiginius titulinius dekretus. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo J.P. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kunigas klebonas dr. Saulius Paulius Bytautas,  Žemaičių bajorų draugijos Vadas Stasys Kasparavičius ir Kanclerė Stasė Jokšienė, Lietuvos archyvų tarybos prie LR kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja Kristina Giedraitienė.

Renginio metu garbės sargyboje stovėjo LDK atminties rūmų šarvuotų riterių klubo nariai, grojo Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio “Kurtinys” nariai.

Visi dalyviai buvo pakviesti papietauti grafų Tiškevičių rūmuose, kavinėje „Pas grafą“ – dar 1875 metais grafo Juozapo  Tiškevičiaus iniciatyva sukurtame  žiemos sode.

Po pietų šventės dalyviai aplankė žiemos sodą bei Kretingos muziejaus ekspozicijas, esančias centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name.

Fotografė Karina Kanėvskytė - Misevičienė

  

 

Komentaras (0) Peržiūros: 916