Untitled Document

siena

 

Š. m. lapkričio 11 d. būdamas Aukščiausiuoju Riterijos Dvasiniu ganytoju, LDK istorinės atminties organizacijų vyriausiu Kapelionu, buvau įpareigotas dalyvauti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kurioje vyko LDK kilmingųjų palikuonių ir Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino inauguracija.  Kartu su klebonu dr. Sauliumi Pauliumi Bytautu OFM aukojau šv. Mišių auką už LDK protėvius; ir dalyvaujant iškilmingoje ceremonijoje pašventinau Kilmės liudijimus bei šv. Adalberto riterių ordino insignijas.

Tądien dėkojau Dievui už galimybę pirmąkart aukoti šv. Mišių auką šioje Šventovėje (ačiū klebonui už galimybę kartu aukoti šv. Mišių auką). Atvykau nusilenkti Žemaičiams – drąsiems ir energingiems žmonėms, sugebėjusiems saugoti tikėjimą.

Kadangi krikščionybę norėta įskiepyti prievarta – kalaviju, 1415 metais į Bažnyčios susirinkimą, vykusį Konstance – Vokietijoje, 60 žemaičių bajorų, anot padavimo, atvažiavo auksiniais ratais. Žemaičiai skundėsi Livonijos ir Vokiečių ordinu, prašydami įkurti atskirą vyskupystę. Šių bajorų dėka surengta diskusija, tapusi ne tik tautų ir žmogaus teisių idėja, bet vėliau virtusi ir pagrindu tautų ir žmogaus teisių deklaracijai.

Atkaklių bajorų prašymas liko įvykdytas: po dvejų metų įsteigta Žemaičių vyskupystė, kuri užėmė didesnį plotą nei dabartinė Lietuva. Varniuose įsteigtas Vyskupystės centras, konsekruotas pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus.

Kad būtų patogesnis susisiekimas su savo ganytojais, Žemaičių vyskupystė vėliau padalyta į Kauno arkivyskupiją, Telšių ir Panevėžio vyskupijas. 1926 metais popiežius Pijus XI bule „Lituanorum gente“ įkūrė Lietuvos Bažnytinę Provinciją. Tais pačiais metais įsteigta ir Kaišiadorių vyskupija, kurios didžiąją dalį sudarė buvusios Vilniaus vyskupijos dalis, likusi Lietuvos pusėje okupavus Vilniaus kraštą. (Ilgą laiką Vilnius priklausė Baltstogės dekanatui. Lankydamas gimines Lenkijoje, pietavau pas Baltstogės dekaną, kuris pasididžiuodamas sakė, jog jo jurisdikcijai priklauso Vilniaus kraštas. Lietuvos Bažnyčios provincijos ribos baigtos tvarkyti tik Popiežiaus Jono Pauliaus II dėka.)

Visais laikais, kai Bažnyčia ir Tikėjimas buvo persekiojamas, aš lenkiau galvą už žemaičių drąsą. Caro laikais jie ištvėrė Kražių skerdynes, dar labiau sutelkusias tikinčiuosius. Istorija liudija, kad 1892 m. gruodžio 24 d. caro valdžia uždarė Kražių benediktinių vienuolyną, norėjo panaikinti kapines, nugriauti bažnyčią, nors tikintieji prašė Vilniaus generalgubernatoriaus paversti ją parapijos bažnyčia.

Nuo 1893 m. rugsėjo 13 d. žemaičiai saugojo bažnyčią dieną naktį. Lapkričio 21 d. atvykęs Kauno gubernatorius įsakė policininkams išvaryti apie 400 budėjusių žmonių. Kražiškiai pasipriešino, tik sekančią dieną kazokai jėga įveikė tikinčiuosius.

Sovietų okupacijos laikais parodė tautos ištvermę ir iškentę Rainių miškelio tragediją.

Žemaičių Kalvarija ir šiandien sukviečia tūkstančius žmonių į Didžiuosius Kalvarijos atlaidus ir garsias Kryžiaus kelio koplyčias. Nors daugumoje Lietuvos vietų sovietai išsprogdino Kalvarijų koplyčias, tik žemaičių tvirto tikėjimo ir pasiaukojimo dėka, jų koplyčios liko nepaliestos. Kodėl? Čia parodyta neeilinė ištvermė: jie - vyrai, moterys ir vaikai, suėję į vidų, budėjo dieną ir naktį, sakydami: „Sprogdinkite su mumis“. Jono Pauliaus II pasakyti žodžiai, kad Lietuva „nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė“, labiausiai tinka Žemaitijai.

Žemaičių vyskupystė jau nuo pat egzistavimo pradžios pasižymėjo ne tik kryžių, koplyčių ir koplytstulpių, bet ir medinių bažnyčių gausa, gražiomis tradicijomis. Unikalus toks drąsos pavyzdys – Žemaičių Kalnų giedojimai. Žemaičių neišgąsdino ir neišvaikė nei caro valdžia, nei sovietų laikai. Džiaugiuosi, kad norima Žemaičių Kalnus įtraukti į UNESCO paveldą.

Būdamas vikaru, su Biržų ir Kupiškio tikinčiaisiais vykdavome į Didžiuosius Kalvarijų atlaidus. Tikintieji pamatė, kaip minia žmonių ėjo giedodama Kryžiaus kelią su vėliavomis ir dūdų orkestru, po baldakimu nešina Šv. Kryžiaus relikviją.  Mes pasijausdavome esantys kitame – ne Tarybų valdžios pasaulyje. Visi mūsų maldininkai stebėdavosi gausiomis apeigomis – tarsi būtų Nepriklausomoje Lietuvoje. Man teko garbė porą kartų tarti žodį dviejose koplyčiose. Einant Kryžiaus Kelią, giedant  giesmę ir kalbant maldą, žmonės, dalyvaujantys pirmąkart tuose Kryžiaus Keliuose – kur meldžiamasi pagerbiant Kristaus Kančią ir Mirtį ant Kryžiaus, gulasi kryžiumi, o kiti meldžiasi iškėlę rankas. 

Esu dėkingas, kad nuvalomos amžių dulkės nuo istorijos ir žymių asmenybių. Kankinio Vaitiekaus - šv. Adalberto misija tęsiama: įsteigta Šv. Adalberto Riterystė. Dėkoju Danieliui Vervečkai, Artūrui ir Kristinai Giedraičiams, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinui, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijai ir LDK atminties rūmų nariams už puoselėjamą patriotinę tautos dvasią. Dėkingas esu ir broliams pranciškonams už gražią bendrystę ir galimybę melstis tomis intencijomis.

Atvykęs į Lietuvą Popiežius Pranciškus pasakė: „Neužmirškite savo tautos šaknų.“ Jos tikrai reikalingos, jei norime eiti į gražią ir dorovingą mūsų tautos ateitį.  

Dėkingas kun. klebonui dr. Sauliui Pauliui Bytautui OFM, supažindinusiam su bažnyčios požemiais – Chodkevičių šeimos sarkofagais, esančiais kriptoje, kurie sovietų laikais buvo išniekinti, ir papasakojusiam apie žiauriai nukankintus ir gyvus užmūrytus vienuolius.

Pagarbiai,

kan.  Stanislovas Krumpliauskas

Komentaras (0) Peržiūros: 717

  

 

2023 10 01 Lvive, Ukrainoje Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LDK kilmingųjų
palikuonių bendrijos ir LDK atminties rūmų atstovas p. Modestas Vaitiekūnas iškilmingo
renginio metu Lvivo sukarinto licėjaus (Львівський ліцей з посиленою військово-
фізичною підготовкою імені Героїв Крут) vadovui pulkininkui Husar Jurij Volodimirovič
(Гусар Юрій Володимирович) įteikė Generolo Tado Kosciuškos garbės apdovanojimą
už aktyvią kovą ginant laisvę. Apdovanojimą 2017 m. įsteigė 10 Lietuvos istorinę atmintį
puoselėjančių organizacijų.
Iškilmingo renginio metu vyko Lvivo kadetų licėjaus auklėtinių pasižadėjimo ceremonija. Ši
priesaika turi didelę reikšmę kiekvienam kadetui, ypač karo su Rusija metu, suvokiant pavojų
savo Valstybės gyvavimui, kai jau ne vienas gynėjas paaukojo savo sveikatą ar net gyvybę už
Ukrainos laisvę. Pasižadėjimą įtvirtino po ceremonijos įvykusi kelionė į Marso lauką Lvive,
kuriame ilsisi kare žuvę Ukrainos kariai. Kadetai ir svečiai pagerbė didžiausią auką
atidavusius šalies gynėjus ir tvarkė jų kapus.
Renginiuose dalyvavo Vroclavo (Lenkija) sukarinto licėjaus Husarz ir Generolo Povilo
Plechavičiaus kadetų licėjus (Lietuva) auklėtiniai, kiti garbingi svečiai. Siekdami bendrų
tikslų ir vertybių, 2023 m. birželį Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos sukarinti licėjai pasirašė
bendradarbiavimo sutartį, kuria mokyklos įsipareigojo burti tarptautinę kadetų bendruomenę
bei dalintis patirtimi.
Nuo pat karo pradžios Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino ir LDK kilmingųjų
palikuonių bendrijos narys p. Modestas Vaitiekūnas su kolegomis iš organizacijos
„LT4UA“ tiesiogiai bendradarbiauja su įvairiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU),
specialiosios paskirties operacijų (SSO), teritorinės gynybos daliniais (TRO) bei Lvivo
sukarintu „Kruty didvyrių“ vardo licėjumi. Organizacijos surinktos lėšos kryptingai
naudojamos perkant automobilinę techniką, dronus, maistą, higienos produktus, kurie
nedelsiant pasiekia fronte esančius karius.
Už reikšmingą paramą Ukrainos Gynybos ministro Oleksėjaus Reznikovo įsakymu Modestui
Vaitiekūnui įteiktas „Garbės ženklasׅ“, jam įteikta ir Lvivo apskrities administarcijos Padėka.
Remdami ukrainiečius, mes kovojame ir už mūsų Nepriklausomybę.
Norintys prisidėti prie Laisvės kovos, gali siųsti paramą:
VšĮ LT4UA
Įm. k. 300034639
Ats. Sąskaita: LT717044000058622907

 

Komentaras (0) Peržiūros: 397

Visuomenės iniciatyva–paminklas Melno taikos sutarties
600-osioms metinėms atminti (1422-2022 m.)

Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose - Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m. rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu -  iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.

Lietuvai sutartimi buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija, pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.

1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės (Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:

„... Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti ... Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:

... reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės...“.

„...et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum...“

 

(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis. 2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch (LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio - Melno taikos sutarties - 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) minėjimą, istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo miestelyje. Projekto idėją pasiūlė asociacijos - Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas (vadovas Artūras Giedraitis),  Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas (vadovas Egidijus Matulevičius),  Kauno apskrities bajorų draugija (vadovė Kristina Giedraitienė), VšĮ LDK Atminties rūmai (vadovas Danielius Vervečka).

Paminklas pastatytas Sudargo miestelyje, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).

Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: Paminklo (skulptorius – Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.

Pagal Melno taikos sutartį Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją, Lietuva teisiškai įtvirtino priėjimą prie Baltijos jūros, ruože nuo Palangos iki Šventosios, o po šios sutarties pasirašymo buvo  baigti 200 metų trukę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Kryžiuočių ordinu.

Nuoširdžiai dėkojame visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

The monument to commemorate the 600th anniversary of the Melno Peace Treaty – as a result of the social initiative (1422-2022)

A significant political achievement of the Lithuanian ruler Vytautas the Great in interstate relations - the Peace Treaty of Melno, known by contemporaries as the Eternal Peace, has been concluded on 27th of September, 1422 near the Lake of Melno (now the Republic of Poland) between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland with the Order of the Teutonic Knights. Basically it was the consolidation of the results of the victory over the Order of the Teutonic Knights in the Battle of Tannenberg (Žalgiris in Lithuanian, July 15-17th, 1410) and ended the wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order.

Užnemunė (Sūduva, Sudovia region) and Žemaitija (Samogitia), the coastal stretch from Palanga to Šventoji, were finally recognized by the treaty for Lithuania, thus redistributing the territories controlled by the Teutonic and Livonian Orders. The date of the treaty is also a historical point of legal and political independence of Žemaitija (Samogitia) from the Teutonic Order.

The Seimas of the Republic of Lithuania announced 2022 as the year of Sūduva (Sudovia) emphasizing that after the signing of the Melno Peace Treaty, Sūduva region was permanently annexed to the Grand Duchy of Lithuania.

In anticipation of the commemoration of the 600th anniversary (1422-2022) of a significant historical event for Lithuania - the Peace Treaty of Melno, organizations that nurture historical memory initiated the creation and installation of a sculptural composition in Sudargo town, in Sūduv (Sudovia) region. The idea of the project was proposed by members of associations - Order of Knights of St. Adalbert-Grand Duchy of Lithuania (head Artūras Giedraitis), Association of Lithuanian Noble Lands (head Egidijus Matulevičius), Kaunas County Nobles' Society (head Kristina Giedraitienė), Community of the Nobles Descendants (head Danielius Vervečka).

The monument was built in the town of Sudargas, thereby noting that the part of the border established by the Melno Peace Treaty from Lake Vištytis to the Nemunas river at the mounds of Sudargas has remained unchanged to this day (a border that has not changed for so long is a unique case in the history of all of Europe).

The composition of the monument (sculptor Saulius Kriščiukaitis) consists of three symbolic elements. The stairs symbolize seeking a political solution. The Gothic arch with the split at the top symbolizes the peace agreement between the hostile countries that still remain unfriendly (an artistic solution with the aim of adding dynamism to the Gothic architectural detail). And the sword that is propped up in a non-combat position symbolizes the end of fights and disagreements, but as a weapon it remains a symbol of vigilance.

According to the Melno Peace Treaty, the Teutonic Order finally renounced any rights not only to Užnemunė (Sūduva, Sudovia region), but also to Žemaitija (Samogitia); Lithuania legally established access to the Baltic Sea, in the stretch from Palanga to Šventoji, and after the signing of this treaty, the 200-year-long Wars between the Grand Duchy of Lithuania and the Teutonic Order ended.

We sincerely thank all well-wishers, supporters, executors of the project - only thanks to you, this important date for the history of Lithuania will be passed on to future generations!

FINANSINĘ PARAMĄ PAMINKLO STATYBAI SUTEIKĖ /FINANCIAL SUPPORT FOR THE CONSTRUCTION OF THE MONUMENT WAS PROVIDED BY:

  • Ričardo Kliučinsko labdaros ir paramos fondas
  • UAB „Bakūžė LT“, vadovai Vaidas Morkevičius ir Valdas Morkevičius
  • Zenonas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vadovas
  • Auridas Skibiniauskas, UAB „Laktopolis“ vykdantysis direktorius
  • Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondas
  • LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, vadovas Danielius Vervečka
  • UAB „Modopak“, direktorė Odeta Vaitiekūnienė
  • Kauno apskrities bajorų draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • Aleksandras Selezniovas
  • Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordinas, vadovas Artūras Giedraitis
  • Modestas Vaitiekūnas
  • Algimantas Kačiuška
  • Vladislavas Goštautas
  • Zofija Greathouse
  • Stefanija Borzenkienė
  • Janina Pesliakienė
  • Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas, vadovas Egidijus Matulevičius
  • LDK ponų taryba, vadovas Artūras Giedraitis
  • Albinas Dementiška
  • Vitalija Kalvelienė
  • LDK atminties rūmai, direktorius Danielius Vervečka
  • Kornelija Vytautė Giedraitytė
  • Emilija Giedraitytė
  • Vilma ir Kazys Daugėlos
  • Rūta Pilypienė
  • Irena Daugėlienė
  • Prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius
  • Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, vadovė Kristina Giedraitienė
  • Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, pirmininkas Motiejus Jakubauskas
  • Prof. habil. dr. Arvydas Palevičius
  • Raimundas Kaminskas
  • Raimundas Charževskis
  • Eligijus Survila
  • Almantas Variakojis, UAB " Alvas ir Ko" gen. direktorius
  • Vesta Survilienė, UAB "Eligita" direktorė
  • Vilija Grigalevičienė
  • Rolandas Česūnas
  • Plk. ltn. Mindaugas Stackevičius
  • Jonas Būtautas
  • Gediminas Ožalinskas
  • Vytautas Giržadas
  • Juozas Dowiatt Antanaitis
  • Vytautas Janukaitis
  • Marijuš Koženevskij
  • Zigmantas Katinas

 

PROJEKTO PARTNERIAI / PARTNERS OF THE PROJECT:

  • Vilkaviškio vyskupija, J.E. Vyskupas Rimantas Norvila, Generalvikaras mon. Gintautas Kuliešius
  • Sudargo Šv. Jono Krikštytojo parapija, kunigas Zenonas Stepanauskas
  • Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai Virginijus Kelertas ir Juozas Mišeikis
  • Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas kun. Br. Paulius Saulius Bytautas OFM
  • Europos Parlamento narys, prof. dr. Liudas Mažylis
  • LR Seimo narys, prof. dr. Valdas Rakutis
  • LR Seimo narė Irena Haase
  • LR Seimo narys Giedrius Surplys
  • Užsienio šalių ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje
  • Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras kapelmeisteris kpt. Ričardas Kukulskis
  • LK majoras Donatas Mazurkevičius
  • Žemaitukų arklių augintojų asociacija, pirmininkė Rūta Šveistienė
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinė, vadas pulkininkas Rimantas Timinskas
  • VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, vadas Dainius Stepšys
  • KASP Šakių 205 pėstininkų kuopa, vadas kapitonas Marius Pavliukevičius
  • LŠS Suvalkijos Šaulių 4-osios rinktinės Šakių Šaulių 405-oji kuopa, vadas Saulius Venskaitis
  • Šakių raj. savivaldybė, meras Edgaras Pilypaitis
  • Sudargo bendruomenės centras, pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė
  • Sudargo seniūnija, seniūnė Rita Grigaitienė
  • VšĮ Pasaulio lietuvių centras, direktorius Valdas Kubilius
  • Simona Grušaitė-Šukienė
  • Neringa Marcinkevičienė
  • Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė Taryba, pirmininkas dr. Audrius Skaistys
  • UAB „Blyksnis“ , direktorius Aleksandr Markin
  • Ūkininkas Jurgis Miliūnas
  • Žemutinės Palėvenės dvaras, savininkė Nijolė Marija Milaknienė
  • Žemaičių bajorų draugija, vadas Stasys Kasparavičius
  • Tautodailininkas Ričardas Grekavičius
  • Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenė, pirmininkas Sigitas Šamborskis
  • XXVII Knygos mėgėjų draugija, pirmininkė Dalia Poškienė

 

 

qqqq

Fotografija iš leidinio Jučas M.,  „Vytautas Didysis“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2013, p.82-83.

 

Komentaras (0) Peržiūros: 616

 

Sausio 13-oji... amžinas Himnas Laisvei

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Ši diena – tai amžinas Himnas Laisvei. Istorija rašoma kasdien, kasmet. Dėkojame Jums, kad kaskart minėdami šią dieną, mes ne tik prisimename kraupius Sausio įvykius, bet ir naujai juos išgyvename. Lyg kino juostoje prieš akis pralekia 1991 metų kelių dienų sausio vaizdai: didžiuliai liepsnojantys laužai, akimis neaprėpiama beginklių žmonių minia, negailestingai judantys geležiniai okupantų tankai; o ausyse tebeskamba maldos, giesmės ir dainos. Stebino žmonių susiklausymas ir vienybė, draugiškumas ir pagarba. Laikas tolina tik įvykių datą.

Kasmet Sausio 13-ąją aukoju Šv. Mišias už Laisvę. Melstis už Laisvę – tai melstis už Žuvusius... Kasmet kalbėdamas apie Laisvės gynėjus, kalbu apie Meilę. Šventajame Rašte parašyta: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jn 15,13).

Tik mylintis žmogus gali ryžtis aukai, nes meilė – varomoji pasaulio jėga. Juk jie visi buvo mylintys ir mylimi. Pirmasis laiškas korintiečiams, esantis Šventajame Rašte – tai puikiausia meilės jėgos, galios ir šviesos charakteristika: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta“ (1 Kor 13,4), nes „visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Kor 13,7), bet „dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė“ (1 Kor 13, 13). Beginkliai žmonės tą sausio naktį nepabūgo mirties, kad tie, kurie gyvens po jų, būtų laisvi, kad Lietuva nusimestų sunkų praeities jungą.

Tankai neįveikė Laisvės... Metalas silpnesnis už Žmogaus auką, maldą ir meilę – Dievui, Žmogui, Tėvynei.

13 varpų iki šiol skamba Laisve... Iki šiol kalbame apie Jus: meldžiamės ir dėkojame...

kan. Stanislovas KRUMPLIAUSKAS

Komentaras (0) Peržiūros: 914

 

2021-07-28 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didžiojoje menėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti. 2014 metais pasirašytos KOALICINĖS BENDRADARBIAVIMO DEKLARACIJOS IR SUTARTIES dalyvės - Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos - narius sveikino LDK atminties rūmų bei LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos bei Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadas Egidijus Matulevičius, Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; renginyje dalyvavo Klaipėdos krašto bajorų draugijos atstovas Kazys Strazdauskas, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininko pavaduotoja Angelė Jakavonytė. Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas bei LDK ponų tarybos kancleris Artūras Giedraitis pasveikino visus prasmingo renginio dalyvius ir kartu su LDK ponų tarybos valdybos nariu prof. habil. dr. Arvydu Palevičiumi už  Lietuvos  istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą apdovanojo Lietuvos globėjo Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu (apdovanojimo steigėjas VšĮ LDK atminties rūmai) Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorę dr. Vidą MONTVYDAITĘ ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narį, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos totorių metų renginių koordinatorių Motiejų JAKUBAUSKĄ.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas savo pranešime apžvelgė Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, šventės dalyviams sveikinimus atsiuntė J.E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) pirmininkas Refat Chubarov, LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR ministerijų vadovai, kalbėjo užsienio šalių diplomatai, politikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Puikią meninę programą atliko Totorių folkloro kolektyvas "Efsane" (vadovė Elnarai Churlu). Renginio vedėjas Saulius Pilinkus.

Daugiau nei prieš 700 metų totorių kariai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovo Gedimino pakviesti, kaip LDK sąjungininkai, jau kovojo už Lietuvos valstybę; vėliau dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir stiprinimo.

Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

    

Komentaras (0) Peržiūros: 1199