2024-09-14, Renavo dvare (Mažeikių r.), vyko iškilmingas Žemaičių Bajorų Draugijos (toliau ŽBD) inauguracinis renginys, kuriame dalyvavo virš 100 Lietuvos Valstybės ir savo protėvių bei giminės istoriją puoselėjančių žmonių.
Prieš šventę visi dalyviai rinkosi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur Šv. Mišias už protėvius aukojo kunigas Dainoras Židackas, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, LDK ponų tarybos kapelionas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM.
Šventė Renavo dvare prasidėjo iškilmingu Žemaičių bajorų draugijos vėliavos įnešimu ir Žemaičių himno giedojimu. Buvo pristatyta nauja pareigybė - Žemaičių bajorų draugijos kapelionas. Šias pareigas eis Jo Prakilnybė Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuriam dekretą ir kapeliono kryžių įteikė LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka bei LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis. Iškilmingą priesaiką davė naujieji ŽBD nariai, kuriems bajorystės pripažinimo aktus įteikė ŽBD Vadas p. Stasys Kasparavičius, ŽBD Kanclerė p. Stasė Jokšienė, ŽBD legitimacijos komisijos pirmininkas p. Zigmantas Goštautas.
Žemaičių bajorų draugijos Garbės bajoro nominacijos įteikta ilgametei ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei.
Sveikinimo kalbose buvo pažymėta, kad prieš 10 metų, 2014 04 26 d., Kauno pilyje, keturiolika Lietuvoje veikiančių kilmingųjų palikuonių asociacijų paskelbė koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją. Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyksta bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo; paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei darbai. 2017 metais bendru sutarimu įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų taryba (pavadinimas simbolinis, primenant XV - XVII amžiais veikusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios instituciją), kurios tikslas vienyti ir koordinuoti Deklaraciją pasirašiusių organizacijų veiklą, dar efektyviau įgyvendinant išsikeltus tikslus.
LDK ponų tarybos (LDK PT) narės Žemaičių bajorų draugijos kvietimu, renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė LDK PT narių atstovai: LDK atminties rūmų ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas p. Danielius Vervečka, Kauno apskrities bajorų draugijos ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė, Panevėžio apskrities bajorų draugijos vadas p. Egidijus Matulevičius, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino kancleris prof. habil. dr. Arvydas Palevičius, kapitulos narys p. Raimundas Charževskis ir kt.
Lietuvos archyvų tarybos narė, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė p. Kristina Giedraitienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pirmoji bajorų palikuonis vienijanti organizacija po Nepriklausomybės atstatymo įkurta prieš 30 metų Kaune ir įteikė ta proga išleistus vardinius apdovanojimus ŽBD vadui p. Stasiui Kasparavičiui, ŽBD kanclerei p. Stasei Jokšienei ir LDK atminties rūmų vadovui p. Danieliui Vervečkai, o Žemaičių bajorų draugijos bibliotekai ir Renavo dvaro direktorei p. Renatai Vindašienei padovanojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2024 m. išleistą knygą „Signatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka ir LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis įteikė dekretą, kuriuo simbolinė Žemaitijos Seniūno pareigybė suteikta ŽBD Vadui p. Stasiui Kasparavičiui.
Meninę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos kolektyvas (choreografė ir režisierė p. Ina Levickienė). Renginį puikiai vedė p. Raimonda Kasparavičiūtė.
Po renginio susirinkusieji jaukiai bendravo prie gausių vaišių stalo.
https://tzinios.lt/renavo-dvare-zemaiciu-bajoru-inauguracija/
2024 10 04 d., penktadienį, 17 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus patalpose (Kerniaus g. 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų r.) įvyks LDK istorinės atminties organizacijų nario Virgilijaus Norvaišos jau antrojo, papildyto meno kolekcijos albumo pristatymas.
Ženklią vietą tarp kitų autorių kūrinių rinkinyje užima dailininko, grafiko Šv. Adalberto – LDK riterių ordino Garbės nario, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Arvydo Každailio darbai.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
2024 09 07 Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių kriptoje, šalia 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio amžinojo poilsio atgulė žmonos Rozmari Virginijos Anos Giedraitienės palaikai (1937 – 2024) palaikai.
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
Šv. Mišias už velionę aukojo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Molėtų dekanato dekanas ir Videniškių klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, kunigas Arūnas Mitkevičius, kunigai iš Londono Shaun Middleton (St Mary‘s, Cadogan St., London) ir John Moffatt Sj (Londono Jesuit Centre). Laidojimo ceremonijoje dalyvavo velionės vaikai, anūkai, giminaičiai, atvykę iš Anglijos, Ukrainos, Italijos, Lietuvos, Molėtų rajono savivaldybės, LDK ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Rosemary Virginia Anna Cumpston 1958 m. Londone susituokė su Lietuvai nusipelniusios kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonimi, Mykolu Jonu Henriku Giedraičiu (Michał Jan Henryk Giedroyc). Susilaukė sūnaus – Michał Graham Dowmont Giedroyc’io (g. 1959) ir trijų dukterų – Anna Catherine Astrid Louisse (g. 1960), Mary-Rose Helen (g. 1963) ir Melanie Clare Sophie (g. 1968). Nuo 1979 m. visa šeima nuolat gyveno Oksforde.
Aviacijos inžinierius, Oksfordo universiteto magistras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius, Molėtų rajono savivaldybės garbės pilietis, ankstyvosios Lietuvos christianizacijos (XIII–XIV a.) bei kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas, knygos „Ant kraterio krašto: vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją“ autorius, didelis Lietuvos bičiulis ir mecenatas Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (1929-2017) jautė stiprų emocinį ryšį su protėvių Tėvyne bei giminės lizdu – Giedraičių bei Videniškių kraštu.
Rosemary ir Mykolo paramos ir globos dėka gausus būrys Lietuvos mokslininkų XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo pakviesti į Oksfordą ir galėjo stažuotis šiame unikaliame universitetiniame centre, šeimos paaukotų lėšų dėka buvo restauruotos Videniškių Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyno freskos, paramos sulaukė taip pat Vyskupo Merkelio Giedraičio bei kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklų Varniuose statybos, Videniškių vienuolyno ir Baltadvario restauracija, archeologiniai tyrimai Baltadvaryje, Šeima dovanojo nemažai angliškų knygų Giedraičių vidurinei mokyklai, o 2008 m. per tūkstantį knygų iš šeimos bibliotekos atkeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Visa šeima rūpinosi Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla (2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų bei paskelbdamas Mykolą Giedraitį Palaimintuoju).
2024 09 08 d. vyko Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos Trakinės atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai, tame tarpe ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, dalyvavo iškilmingoje procesijoje prie istorinės Rumšiškių miestelio bažnyčios, po to Šv. Mišias aukojo dekanas – klebonas Virginijus Birjotas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Vėliau vyko šventinis koncertas, susirinkusieji jaukiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo.
2025 metais bus švenčiamas Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Lietuvos vyskupai yra nusprendę šio Jubiliejaus pagrindinę iškilmę švęsti 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.
Kiek yra pasiekę istoriniai šaltiniai, Palaimintasis gimė kaip tik Videniškiuose ar netoliese – Giedraičiuose, dabartinėje Kaišiadorių vyskupijoje, kunigaikščių Jurgio ir Marijonos Giedraičių šeimoje, kur praleido netrumpą gyvenimo laikotarpį. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau teigiama, kad Mykolas Giedraitis yra gimęs tarp 1420 -1425 metų. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje (Lenkijoje), kur buvo palaidotas.
Mykolą Giedraitį pradėta laikyti palaimintuoju dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu įvykdė kai kuriuos veiksmus, būdingus skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje, viešam gerbimui. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
Bet 1634 m. pasikeitus beatifikacijos tvarkai, byla liko nebaigta. Kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė, 20 a. pabaigoje Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla buvo atnaujinta.
2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Nūdien šalia Videniškių parapijos bažnyčios yra išlikęs Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno pastatas. Videniškių vienuolyną 1617 m. fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis ir kartu su broliu, vyskupu Merkeliu Giedraičiu, Videniškiuose pastatė bažnyčią. Vėliau bažnyčioje, dešinėje pusėje, buvo įrengta Dievo tarnui Mykolui skirta koplyčia su altoriumi ir paveikslu, išlikusi iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje buvo laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam - https://mykolasgiedraitis.lt/
