Apdovanota Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narė

2024 03 18 Panevėžio kultūros centre buvo įteikti LR Seimo įsteigti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Už savanorystės kultūros sklaidą šis apdovanojimas įteiktas ir  Šv. Adalberto - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - riterių ordino narei poniai Irenai Duchovskai. Medalį įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ceremonijoje dalyvavo daug Irenos Duchovskos pažįstamų ir draugų, tarp ju ir Šv. Adalberto -Lietuvos Didžiosio Kunigaikštystės - riterių ordino nariai bajoras (h. Syrokomlia) Vladislavas Goštautas ir ponia Regina Goštautienė.

Ponia Irena Duchovska dešimties knygų autorė, garsinanti Liaudos ir Nevėžio krašto kultūrinį palikimą, Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė, lenkų kultūros dienų ir švenčių rengėja, besidomintiems Lietuvos lenkų kultūra rengianti stovyklas, žygius, plenerus, literatūrinius susitikimus, koncertus, yra subūrusi lenkų dainos ansamblį „Isa“. 

Didžiai Gerbiami Ponai ir Ponios, Damos ir Riteriai, 

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas – didelė Dievo dovana tautai. Šiandien daugelis tvirtina, jog pavargo nuo korupcijos ir suktybių.  Atrodo, pavargsta nuo laisvės.  

Okupacijos metais buvome arčiau prie Viešpaties nei dabar. Gavę Nepriklausomybę, pradėjome gyventi be Dievo, tikėdami, jog savo jėgomis susikursime gerbūvį.

Tikintis žmogus turi pasitikėti Dievu labiau nei žmonėmis, partijomis ir jų pažadais. Ypač aktualu šiandien, kai esame ant rinkimų slenksčio.

Nepamirškime Viešpaties žodžių: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“. (Jn 15, 5)

LAISVĖ – tai mūsų sąžinė, pareiga, atsakomybė prieš Dievą ir Žmogų.

Kovo 11-osios proga linkiu mums visiems stiprybės ir Dievo palaimos.

Kan. Stanislovas Krumpliauskas

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas 

2024-02-17d. Kauno ukrainiečių asociacija „Stožari“ organizavo koncertą „Žiemos melodijos“ skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimui. Į šį renginį buvo pakviesti ir dalyvavo Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino kancleris habil. dr. prof. Arvydas Palevičius, ordino riteris, skulptorius Saulius Kriščiukaitis bei ordino dama Judita Liaudanskaitė. Ordino kancleris pasveikino renginio dalyvius su Lietuvos nepriklausomybės diena, taip pat Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ vadovui Romanui Boreikai ir jos nariams, įteikė padėkos raštą už glaudų Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ ir Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino bendradarbiavimą.

Koncerto metu lietuviškas melodijas grojo kapela „Šaltinis“ bei skambėjo ukrainiečių tautinės ir šiuolaikinės dainos, kurias atliko Kauno ukrainiečių asociacijos „Stožari“ kviestiniai atlikėjai.

2023 11 24 d.  Kaune vyko  Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Renginį Kaune inicijavo ir vedė   Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino narys, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

Minėjimo dalyviai  prie prof. Stepono Kairio (pirmojo VLIK'o pirmininko, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro) biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK'o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK'o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis,  doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys,  Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas.  Apie  Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti  pastato Parodos gatvėje  Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK'as. Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje  vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos  vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis,    prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto – LDK - riterių ordino organizacijos vadovas Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija  buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune ir veikė iki 1992 metų, kol buvoo atkurta Lietuvos Valstybė.

VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai  (S.  Kairys,  J.  Audėnas, A. Damušis,  B. Gaidžiūnas,  J. Katilius,  K. Brunius,  B. Kazlauskas ir kiti).

Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.

VLIK'o  svarbiausia veiklos sritis  nacių okupuotoje Lietuvoje  buvo informacinė propagandinė veikla : rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).