2024 09 08 d. vyko Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos Trakinės atlaidai. Gausiai susirinkę maldininkai, tame tarpe ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai, dalyvavo iškilmingoje procesijoje prie istorinės Rumšiškių miestelio bažnyčios, po to Šv. Mišias aukojo dekanas – klebonas Virginijus Birjotas ir kunigas klebonas Gintas Rumševičius. Vėliau vyko šventinis koncertas, susirinkusieji jaukiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo.

2025 metais bus švenčiamas Lietuvai brangaus asmens – Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejus. Lietuvos vyskupai yra nusprendę šio Jubiliejaus pagrindinę iškilmę švęsti 2025 metų gegužės 4 dieną Videniškių parapijos bažnyčioje, kur įrengtas Palaimintojo Mykolo garbei altorius ir išstatyta pagerbimui relikvija.
Kiek yra pasiekę istoriniai šaltiniai, Palaimintasis gimė kaip tik Videniškiuose ar netoliese – Giedraičiuose, dabartinėje Kaišiadorių vyskupijoje, kunigaikščių Jurgio ir Marijonos Giedraičių šeimoje, kur praleido netrumpą gyvenimo laikotarpį. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau teigiama, kad Mykolas Giedraitis yra gimęs tarp 1420 -1425 metų. Mykolas Giedraitis mirė 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje (Lenkijoje), kur buvo palaidotas.
Mykolą Giedraitį pradėta laikyti palaimintuoju dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu įvykdė kai kuriuos veiksmus, būdingus skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje, viešam gerbimui. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
Bet 1634 m. pasikeitus beatifikacijos tvarkai, byla liko nebaigta. Kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė, 20 a. pabaigoje Mykolo Giedraičio beatifikacijos byla buvo atnaujinta.
2018 m. lapkričio 8 d. Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, kuriuo pripažįstamos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtinamas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Nūdien šalia Videniškių parapijos bažnyčios yra išlikęs Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno pastatas. Videniškių vienuolyną 1617 m. fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis ir kartu su broliu, vyskupu Merkeliu Giedraičiu, Videniškiuose pastatė bažnyčią. Vėliau bažnyčioje, dešinėje pusėje, buvo įrengta Dievo tarnui Mykolui skirta koplyčia su altoriumi ir paveikslu, išlikusi iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje buvo laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Arėjant Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo Jubiliejui, Kaišiadorių vyskupija atvėrė naują internetinę svetainę, skirtą Palaimintajam - https://mykolasgiedraitis.lt/

2024 07 09 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos valdybos narys Grafas Anton von Gravrock Osenbergo pilyje (Schloss Ossenberg), Vokietijoje, LDK ponų tarybos vardu, už puoselėjamą Vokietijos ir Lietuvos kilmingųjų organizacijų bendradarbiavimą, įteikė Šv. Jurgio ordino Didijį kryžių su žvaigžde (1 laipsnis) Vilhelmui Albertui Hercogui von Urachui (Wilhelm Albert Herzog von Urach Graf von Württemberg). Šeima didesnę laiko dalį praleidžia žmonai Karen Herzogin von Urach Gräfin von Württemberg Gräfin Berghe von Trips atitekusioje jos giminės Berghe von Trips nuo seno valdomoje Osenbergo pilyje, bet dažnai lankosi ir Hercogui Vilhelmui von Urachui priklausančioje jo protėvių Lichtenšteino pilyje (Schloss Lichtenstein), Baden Viurtenbergo žemėje, Vokietijoje. Hercogas yra Vilhelmo Karlo von Uracho (1864-1928), kurį Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. paskelbė Lietuvos karaliumi Mindaugu II (bet 1918 11 02 pati Taryba atšaukė šį sprendimą), anūkas, su šeima ne kartą lankėsi Lietuvoje.
2024 07 06 d., minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kaunas nusilenkė iškilioms asmenybėms. Daugiatūkstantinės publikos akivaizdoje apdovanojimais scenoje pagerbti kultūros ir meno darbuotojai, visuomenininkai, medikai, rašytojai bei sportininkai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai, Kultūros premijos bei padėkos už darbus Kaunui ir Lietuvai.
Iškilminga ceremonija nuskambėjo drauge su 23-ąjį kartą vykusiu festivaliu „Operetė Kauno pilyje“.
Koncerte skambėjo Giacomo Puccini ir jo amžininkų italų veristų kūriniai. Solistai iš Lietuvos ir Japonijos padovanojo nepamirštamas akimirkas. Programoje skambėjo ištraukos iš R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operų. Jas papuošė ypatingas svečias – italų tenoras Gregory Bonfatti.
21 val. šventės dalyviai, atlikėjai ir visa publika apsijungė gražiai tradicijai „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir drauge su viso pasaulio tautiečiais giedojo Lietuvos Respublikos himną.
Po to nusipelniusioms asmenybėms įteikti Kauno miesto apdovanojimai. Už uolų ir sąžiningą darbą, prasmingą kūrybinę ir visuomeninę veiklą Santakos Garbės ženklais apdovanoti ir mūsų istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai: Kristina Giedraitienė bei prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.

2024 04 27 d. Kauno Šv. Jurgio Kankinio Konvento bažnyčioje ir vienuolyno erdvėse iškilmingo renginio metu paminėtos Šv. Adalberto žūties metinės, istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos 10-osios metinės ir priimti nauji nariai į istorinę atmintį puoselėjančias organizacijas.
Šv. Mišias už protėvius ir Šv. Adalberto kankinystę aukojo Šv. Jurgio Kankinio Konvento gvardijonas kunigas Tomas Žymantas OFM ir Diakonas brolis Saulius Bernardas Belickas OFM. Vyko iškilmingas naujų narių priėmimas į Šv. Adalberto – LDK – riterių ordiną, įteikiant dekretus, inauguracines juostas bei insignijas – Šv. Adalberto kryžius (autorė menininkė Giedrė Bulotaitė). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonims įteikti Kilmės liudijimai, simboliniai LDK piliečių pasai ir heraldiniai ženklai.
Po renginio visiems dalyviams bus paruoštos vaišės istorinėse brolių pranciškonų vienuolyno (pastatytas apie 1493-1502 m.) patalpose.
Iškilmingo renginio metu šventės dalyvius sveikino ir prisiminė 2014 m. balandžio 26 d. Kauno pilyje pasirašytos koalicinės bendradarbiavimo Deklaracijos nuostatas Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo vadovė Kristina Giedraitienė; Šv. Adalberto-LDK riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis; asociacijos LDK Atminties rūmai vadovas Danielius Vervečka; Kauno miesto ceremonmeisteris, ilgametis Kauno ir Lietuvos bajorų organizacijų vadas Kęstutis Ignatavičius; Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius; Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Sveikinimo žodį tarė Kauno ukrainiečių asociacijos Stožary vadovas Romanas Boreika ir narė Halyna Kubrak; Europos parlamento narys prof. habil. dr. Liudas Mažylis.
2014 04 26 d. keturiolika organizacijų, pripažįstant esamą bendrumą, numatomą veiklą, puoselėjant Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldo palikimą, paskelbė Lietuvos kilmingųjų ir jų palikuonių asociacijų koalicinę bendradarbiavimo Deklaraciją.
Buvo numatytas ir dešimtmetį sėkmingai vyko bendras darbas genealogijos, heraldikos, humanitarinio mokslo, švietimo srityse; istorinių sukakčių minėjimo, atmintinų paminklinių objektų statybų įgyvendinimas; kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo iniciatyvos; mokslinių konferencijų, labdaros renginių, istorinės atminties sklaidos visuomenei darbai.
Adalbertas (tikr. Vaitiekus) gimė apie 956 m. Bohemijos didiko Slavnyko šeimoje, Libice (Čekija) – žuvo 997 m. balandžio 23 d. Prūsijoje.
Buvo pakrikštytas Vaitiekumi, o per Sutvirtinimo sakramentą gavo Adalberto vardą.
982 m. Boleslovo II Pamaldžiojo teikimu išrinktas pirmuoju Prahos vyskupu.
Šv. Adalbertas - pirmasis krikščionių misionierius prūsų žemėse, misijos metu 997 m. žuvo.
Imperatoriaus Otono III pastangomis jau 999 metais Šv. Adalbertas Vaitiekus buvo kanonizuotas – suteikus titulą – „Archiepiscopus Sancti Adalberti martyris“.
Jo gyvenimą ir mirtį aprašė Jonas Kanaparijus veikale Šventojo Adalberto, Prahos vyskupo gyvenimas Vita sancti Adalberti episcopi Pragensis (999 m.) ir Brunonas Kverfurtietis (tarp 1004–1008 m.).
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, restauruotame Švč. Trejybės altoriuje, saugoma pirmo laipsnio Šv. Adalberto relikvija, taip pat ir mūsų Ordino narių pastangomis iškilmingai atgabenta iš Gniezno (Lenkija) 2017 metais.
Vaizdo filmas - https://www.youtube.com/watch?v=i5ILL5J2uwE