ŠV. ADALBERTO – LDK - RITERIŲ ORDINAS
2020 01 22 Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje gausiai susirinkusiems poezijos mėgėjams pristatyta Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Garbės nario prelato prof. hab. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS nauja knyga „Kasdienybėje Tavęs ilgiuosi“. Renginį pradėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė p. Deimantė Cibulskienė, sveikinimo žodžius tarė J. Em. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, J.E. Vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. teol. dr. Ramūnas Norkus, leidėjas, pasaulio lietuvių centro direktorius p. Valdas Kubilius, renginį vedė ir autoriaus kūrinius skaitė aktorė Olita Dautartaitė, grojo Kauno kunigų seminarijos prokuratorius p. Zenonas Šalna.
Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Vadovas Artūras Giedraitis pasveikino gerb. Prelatą su puikiu kūrybiniu darbu, trumpai papasakojo susirinkusiems apie Ordino veiklą ir kartu su Ordino Dama p. Kristina Giedraitiene iškilmingai įteikė ordino Garbės nariui prelatui prof. hab. dr. Vytautui Steponui Vaičiūnui OFS Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino insignijas.
Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Garbės narys prelatas prof. hab. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS už akademinę veiklą, dirbant Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektoriaus ir VDU Teologijos fakulteto dekano pareigose, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. 2004 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė popiežiaus garbės prelato titulą. Kunigas V. S. Vaičiūnas yra sukūręs nemažai lyrinės poezijos posmų ir išleidęs ne vieną savo eilėraščių rinkinį.
Knygos „Kasdienybėje Tavęs ilgiuosi“ leidybą parėmė ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai.
Nuotraukos p. Zenono Baltrušio
2019 12 01, pirmąją Advento dieną, Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino nariai iš visos Lietuvos susirinko Kauno Šv. Jurgio Kankinio vienuolyno koplyčioje. Šv. Mišių, kurias aukojo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, metu meldėmės už protėvius ir išėjusius bendražygius.
Po Šv. Mišių Ordino vadovas p. A. Giedraitis pakvietė visus susirinkusius tylos minute pagerbti šiais metais mirusius Ordino narius ir artimuosius, taip pat pabrėžė, kad Ordino narių bendri susibūrimai, bendravimas yra svarbūs, siekiant atlikti prasmingus darbus, tokius, kokie bendrų pastangų dėka padaryti šiais metais: surengtos parodos, istorinių datų minėjimai, inicijuota ir skirtos lėšos labdarai, knygų leidybai, istorinių paminklų statybai, atminimo lentų įrengimui. A. Giedraitis pristatė renginio svečius: žinomus rašytojus, poetus p. Tautvydą Marcinkevičiūtę, p. Gintarą Patacką, filologą ir vertėją p. Vladislav Žurbą.
Iškilmingos simbolinės ceremonijos metu į Ordiną priimti nauji nariai: p. Zofija Aleksandra Greathous ir p. Vladislavas Goštautas, o prof. dr. prelatui Vytautui Steponui Vaičiūnui OFS ir prof. dr. Adui Jakubauskui patvirtinti Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino Garbės narių titulai.
Šiais metais Ordinas tęsė kultūrinius mainus ir aktyvų bendradarbiavimą su Sirijos Maaloula ir Saidnaya krikščionių bendruomenėmis. Ordino įgaliotasis atstovas (ambasadorius) Sirijoje p. Amer Sodah tarė sveikinimo žodį ir perdavė minėtų bendruomenių vadovo p. Riyad Khabazah raštišką padėką Šv. Adalberto-Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-riterių ordino nariams už skiriamą pagalbą šioms Sirijos krikščionių bendruomenėms.
Ordino kancleris prof. A. Palevičius pristatė a. a. Ričardo Algimanto Kliučinsko poezijos knygą “Ash ( 2008 m., leidykla ”Mažoji -Indra”), o p. N. Liaudanskienė perskaitė eilėraščius iš šios knygos.
Taip pat pristatyta nauja dailininko Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko knyga “Dubičių koplytstulpiai”, kurią menininkai dedikavo bendražygiui ir draugui Šv. Adalberto-LDK-riterių ordino garbės Maršalui Ričardui Kliučinskui. Knygos leidybą parėmė ir Šv. Adalberto-LDK-riterių ordinas. Knygą tarsi tęsia istorinių datų minėjimą, kai šią vasarą Dubičiuose buvo pastatytas paminklas, skirtas Liublino unijos 450 metų jubiliejui ir 1920 07 12 taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos 100-osioms metinėms paminėti. Knygoje rasime ir eilėraščius, išverstus į ukrainiečių kalbą, taip akcentuojant Ordino bendradarbiavimą su asmenimis ir organizacijomis, puoselėjančiomis istorinę atmintį Ukrainoje. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi eilėraščių iš šios naujos knygos, kuriuos lietuvių ir ukrainiečių kalbomis skaitė ordino narė p. Judita Liaudanskaitė ir Ukrainos pilietis p. Vladislav Žurba. >>Žiūrėti straipsnį čia<<
Pristatymo metu savo kūrybos eiles skaitė rašytojas, poetas, nominuotas 2019 m. Nacionalinei kultūros ir meno premijai, p. Gintaras Patackas. LDK atminties rūmų vadovas p. D. Vervečka už veiklą, puoselėjant istorinę LDK atmintį, rašytojui, poetui p. Gintarui Patackui įteikė LDK kariuomenės pergalės mūšyje prie Polocko 500-ųjų metinių atminimo medalį.
Čia pat, po šio istorinio vienuolyno skliautais, buvo pristatyta dailininko, Kanados portretistų draugijos nario, p. Arvydo Palevičiaus darbų, kurių daugelis pateko ir į minėtą knygą, paroda.
Po renginio vyko šiltas Ordino narių bendravimas vienuolyno konferencijų salėje. Viso renginio metu skambėjo nuostabiai atliekami akordeonisto p. Aurelijaus Stunžėno muzikiniai kūriniai.
2019 12 18 Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) atidarytos Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino damos, fotomenininkės Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“ ir Ordino kanclerio, tapytojo Arvydo Palevičiaus paroda „Požiūris“.
Abi parodas atidarė Klaipėdos kultūrinių komunikacijų centro direktorius, menotyrininkas Ignas Kazakevičius, įvardindamas šių parodų autorių kūrybinį užtaisą, kuris jo manymu sietinas su Dubičiuose 2019 m. vykusio meno plenero topologija, kurios užuomazgos gal būt atsirado jau XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykdytoje valakų reformoje.
Pasveikinti menininkus atvyko Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino nariai, LBKS Klaipėdos krašto bajorų vadas p. Antanas Sirtautas, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos valdybos narys, bajoras Petras Piekus ir kiti asmenys. Ponas Antanas Sirtautas, įteikęs menininkams gėlių, savo sveikinimo kalboje paminėjo apie LDK istorinio konteksto svarbą šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir mene.
Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“ ir Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“ Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) veiks iki 2020 sausio 19 d. Lankymas nemokamas.
Jūsų dėmesiui Reportažas apie parodą Klaipėdoje rodo žinių anonse ir nuo 21min. Balticum TV žinių laidoje.
https://www.facebook.com/balticumzinios/videos/827475801015514/
2019-11-22 Kauno raj. Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas Joseph M. MELI kartu su Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu kun. Pauliumi Sauliumi Bytautu OFM aukojo šv. Mišias už partizanus Stasį Lukšą – Tautvydą (1926-1947) ir Petrą Ašmoną – Sargą (1913-1947), kurie 1947 m. rugsėjo 12 d. Braziūkų apylinkėse žuvo mūšyje su SSRS valdžios institucijų pajėgomis ir jų kolaborantais. Po Šv. Mišių visi renginio dalyviai nuvyko į S. Lukšos ir P. Ašmono žūties vietą, Maltos ginkluotųjų pajėgų kapelionas J. M. Meli pašventino paminklą- LGGRTC Atminimo ženklą. Renginys baigėsi patriotiniais eilėraščiais ir dainomis. Prie renginio organizavimo svariai prisidėjo aktyvūs visuomenininkai, Šv. Adalberto-LDK riterių ordino nariai dim. ltn. Anicetas Varnas, dr. Raimundas Kaminskas, kun. Saulius Paulius Bytautas.
2019 11 22 Kaune, ant pastato, kuriame 1919 m. buvo išrinktas ir inauguruotas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, atidengta atminimo lenta.
1919 m. sausį iš Vilniaus į Kauną persikėlus aukščiausioms šalies valdymo institucijoms, didžioji dalis jų laikinai įsikūrė buvusiuose carinės Rusijos valstybinio banko rūmuose (K. Donelaičio g. 68/Maironio g. 27) . 1919 m. balandžio 4 d. rūmų Mažojoje salėje Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną. Tų pačių metų balandžio 6 d. toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas davė Prezidento priesaiką. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno m. savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.
2019 11 22 d. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomojo Kareivio kapo rinkosi Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, šauliai, atsargos karininkai, kitų visuomeninių organizacijų nariai. Nuo Amžinosios ugnies uždegtos žvakutės nuneštos į Senąsias Kauno kapines (prie Vytauto pr.). Šalia paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ sugiedotas Valstybės himnas. Akcijos dalyviai ant medžių, esančių plote, kur buvo palaidoti Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai, kariai ir šauliai, pririšo lenteles su čia palaidotųjų pavardėmis, padedamos žvakutės ir gėlės. Kauno m. savivaldybei yra įteiktas atminimo įamžinimo iniciatyvinės grupės raštas, kuriame reikalaujama iki 2020 m. lapkričio mėn., vadovaujantis Senųjų kapinių sutvarkymo techniniu projektu ir 2010-10-20 išduotu Statybos leidimu Nr. LNS-21-101020-01088, atlikti:
- Pirmojo Nepriklausomybės karių sklypo sutvarkymą, pastatant kryželius 33 neperkeltiems kariams savanoriams ;
- Pastatyti kryželius čia palaidotiems generolui Silvestrui Žukauskui, majorui Juozui Tomkui, pulkininkui Kostui Boleckiui, pulkininkui Romanui Chodakauskui;
- Atstatyti pažeistą kapinių teritorijos ribą prie Vytauto prospekto ir toje teritorijoje pastatyti paminklą Saksų savanoriams, kurių čia palaidota daugiausiai.
