Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko
500-ųjų metinių (1518-2018) minėjimas Kaune 

2018 05 20 d. Kaune gausus LDK atminties rūmų, Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos, LDK kilmingųjų susivienijimo, LDK ponų tarybos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių būrys dalyvavo išskirtinėje šventėje. Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje  įvyko renginys, skirtas paminėti  Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500-ąsias metines. Prasminga, kad 2018 m. gegužės 20 d. sukanka 555 metai nuo istorinių 1463-iųjų, kada Šv. Kazimiero tėvas – LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kauno miestui privilegiją – Magdeburgo teisę. Renginys, kuris buvo ir sudėtinė šventės Kauno Hanza dienos 2018 dalis, prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena, kuriai vadovavo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Nuaidėjo senovinio pabūklo salvės, upės fone pasirodė raitelis ant balto žirgo- karalaitis, Šv. Kazimieras! Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai iš daugiau nei 20 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę istorine karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant  reprezentacinio KAM Lietuvos kariuomenės orkestro (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šeštąjį šimtmetį skaičiuojančios šv. Jurgio Kankinio bažnyčios. Susirinkusieji bažnyčioje stebėjo Senosios muzikos ansamblio „Lirum“ (meno vadovė Auksė Stankevičienė, Vilnius) narių profesionaliai atliekamus XVI-XVIII a. šokius. Šv Mišias už Lietuvos Karžygius aukojo Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas, šio renginio iniciatorius. Istorikas Algimantas Daugirdas perskaitė pranešimą, skirtą šiam svarbiam istoriniam įvykiui.

Tarptautinio vaikų ir jaunimo piešinių konkurso „Baltasis raitelis“ vadovė Kristina Giedraitienė ir šv. Kazimiero ordino Kauno komtūras Aidas Augustis pasveikino visus renginio dalyvius ir apdovanojo piešinių konkurso laureatus, jų mokytojus. Visi likusieji konkurso dalyviai bei jų mokytojai taip pat gavo asmenines padėkas už sėkmingą dalyvavimą renginyje. Konkurse dalyvavo 184 autoriai iš 41 ugdymo įstaigos  iš Lietuvos ir užsienio šalių, kurie savitai pažvelgė į šį istorinį ir religinį  įvykį. Į renginį atvyko laureatai ir jų mokytojai iš Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos ir Airijos. Visi jaunųjų kūrėjų darbai buvo eksponuojami Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.

Renginį organizavo Broliai pranciškonai ir šv. Kazimiero Kauno komtūrijos nariai. Sveikinimo žodį tarė šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška Eismontas. Susirinkusiems dalyviams ir svečiams koncertavo  KAM  Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas majoras Egidijus ALIŠAUSKAS). Po bažnyčios skliautais skambėjo Kazio Daugėlos aranžuoti Juozo Naujalio, Jeronimo Kačinsko, Pietro Mascagni kūriniai, Škotų liaudies melodija, Antonín Leopold Dvořák  (Dvoržako), Richard Wagner muzika. Koncerto pabaigoje didingai nuaidėjo žinomo Lietuvos kompozitoriaus Kazio Daugėlos „Šv. Kazimiero choralas“, choralinė fantazija orkestrui ir vargonams, atliekama ir žymiose pasaulinėse koncertinėse erdvėse. Dirigavo pats kompozitorius Kazys Daugėla, šio renginio garbės svečias.

Organizatoriai įteikė padėkas visiems dalyviams ir rėmėjams. Vyko nuoširdus ir šiltas bendravimas vienuolyno vidiniame kiemelyje, kur broliai pranciškonai surengė vaišes visiems šventės dalyviams.

Istorikas Teodoras Narbutas šitaip aprašo Polocko stebuklą. Didysis Maskvos kunigaikštis 1518 m. pasiuntė savo provincijų kariuomenę prieš Lietuvą. Naugarduko[3] kunigaikštis Vasilijus, Pskovo Jonas, kunigaikščiai Šuiskiai vedė gausią kariuomenę, aprūpintą sunkiomis patrankomis ir prietaisais tvirtovėms griauti. Gegužyje kariuomenė atsidūrė ties Lietuvos valdomo Polocko mūrais, apsiautė miestą, pastatė patrankas ir ėmė šaudyti. Apsiautėjai gavo sustiprinimo žmonėmis iš Maskvos; juos atvedė kunigaikštis Mykolas Kislica.

Narsiai gynėsi Polocko tvirtovė; įgulos būriai dažnai išeidavo iš miesto pakariauti. Didelei rusų kariuomenei neilgai trukus ėmė stigti maisto, ir ji nutarė pagreitinti karą. Rinktinę maskviečių dalį pasiuntė kairėn Dauguvos pusėn. Jai pasisekė paimti laivus, stovėjusius tvirtovės priedangoje. Jais persikėlė per upę. Ten jiems nepavyko. Polocko vaivada Petras Goštautas, aprūpinęs miestą gynimosi priemonėmis, toje pusėje rinko kariuomenę pagalbai.

Surinkęs būrius, susivienijo su karaliaus pasiųstais 500 raitelių ir puolė rusus, kurie kairiajame Dauguvos krante rinkosi maisto; jų vienus sunaikino, kitus prigirdė upėje, nes laivai buvo paskandinti. Tuo metu vanduo buvo pakilęs. Vaivada taip pat negalėjo upės perbristi, tegalėjo perplaukti. Ieškota negilios vietos, bet nerasta.

Būtinai turėjo persikelti 2 000 raitelių. Dvi myli už Polocko jie prisiartino prie upės. Vadai laužė galvas, kaip čia pereiti upę. Šit pasirodė jaunas raitelis baltu apsiaustu ant balto žirgo ir, paraginęs juo sekti, leidosi per banguojančią Dauguvą, rodydamas vietą, kur lengva perbristi. Visi šoko paskui raitelį kaip paskui vadą kariuomenės priešakyje. Visi lengvai ir laimingai perjojo per upę.

Priešai buvo netikėtai užklupti. Jų buvo 7 000 žmonių. Kiti dėl nepasisekimo kitame upės krante ir dėl maisto stokos buvo pasitraukę. Rusai buvo greit nugalėti, Polockas išvaduotas. Nuostabaus raitelio daugiau nematyta. Maldinga legenda pagal kai kurias žymes liepia tikėti, kad tai buvo šv. Kazimieras. Jis duota jam Dievo galia parėmė savo tėvynės karius. Kariuomenės vadai mūšio sėkmę buvo pavedę šv. Kazimierui. Visi pripažino, kad persikėlimas per Dauguvą bei stipresnio priešo nugalėjimas viršijo žmogaus jėgas, ir giedojo Te Deum laudamus.

Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d.  – 1484 kovo 4 d.) vaizdinys plačiai yra pasklidęs po šalį nuoširdaus pamaldumo, pagarbos  ženklais, krikšto vardais, liaudies kūrybos dirbiniais. Bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose šventasis vaizduojamas su kryžiumi, trižiede lelija. Viduramžių kronikų tekstai, amžininkų liudijimai, metraščiai ir laiškai  - svarbūs Šv. Kazimiero gyvenimo pažinimo šaltiniai.

Augantis karalaičio Kazimiero kultas, sukaupti pamaldaus gyvenimo aprašymai, liturginiai šventojo garbinimo tekstai, su juo siejamų karo pergalių duomenys pasiekė popiežių Leoną X, kuris 1521 m. pripažino Kazimierą šventuoju. Popiežius Klemensas VIII 1602 m. lapkričio 7 d. pakėlė Šv. Kazimiero šventę Lietuvoje ir Lenkijoje į aukštesnį liturgijos laipsnį. 1603 m. Vilniaus katedros prelatas Grigalius Svencickis į Lietuvą parvežė popiežiaus raštą ir raudono aksomo vėliavą su Kazimiero paveikslu. 1604 m. gegužės 10 d. Vilniuje įvyko didelės iškilmės, kurios atstojo kanonizacijos šventę. Jų metu buvo padėtas kertinis akmuo Šv. Kazimiero bažnyčiai.

Popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė šventąjį visos lietuvių jaunuomenės ypatingu Globėju.

Šventojo Kazimiero kultas plačiai pasklido po visą pasaulį. Savo globėju jį laiko Italijos Palermo, Neapolio miestai, Maltos ordino riteriai. Tolimojoje Venesueloje yra Šv. Kazimiero miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija.

Istoriko Algimanto Daugirdo Pranešimas skaitytas 2018 05 20, Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenes pergales prie Polocko 500-uju metiniu (1518-2018) minejimo metu "STEBUKLAS PRIE DAUGUVOS 1518 M." Skaytyti visą pranešimą

per INIT TELEVIZIJĄ reportažas - https://www.facebook.com/inittv/videos/2131726947073463/

per LRT TELEVIZIJĄ reportažas - https://goo.gl/FP8HHR

Stepono Kubecko filmuota medžiaga:

1dalis

2dalis