2018-09-23 Kaune Santakos parke Lietuvoje viešintis popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias ir meldėsi kartu su susirinkusiaisiais. Daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų ir LDK Atminties organizacijų nariai, Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariai, Ponų tarybos nariai sekmadienio rytą susirinko į parką dalyvauti šv. Tėvo aukojamose šv. Mišiose. Dalis kauniečių ir jų svečių jo aukojamų šv. Mišių jau pradėjo laukti nuo šeštadienio 22 val. vakaro. Šv. Mišios Kauno Santakoje buvo aukojamos lotynų kalba. Pamokslą popiežius sakė itališkai, kuris buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Visuotinė malda vyko lietuviškai, bet vienas kreipinys buvo perskaitytas ir lenkų kalba. Renginio metu organizatoriams talkino savanoriai tarp kurių buvo ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Pastebėtina, kad prieš 25 metus, praėjus trejiems metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Kauno Santakos parke šv. Mišias aukojo tuometinis popiežius Jonas Paulius II (1920-2005).
2018 m. rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą. Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.
Knygos sutiktuvėse pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Stasys Malkevičiaus, Kauno miesto garbės pilietė bei Kauno m. savivaldybės tarybos narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, doc. dr. Romas Batūra, Šarūno bendradarbis Vytautas Vaitiekus, Šarūno klasiokas Rimtautas Starkus, Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis, KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas Romualdas Jakubonis bei Kovo 11-osios g. bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginyje dalyvavo Š. Toliūšio artimieji, draugai, bendradarbiai, bendraklasiai, Kauno 202 kuopos šauliai, sajūdiečiai ir kiti svečiai. Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas. Renginio meninę knygos sutiktuvių programą atliko šauliai: Romualdas Liutkus (akordeonas) bei Valentinas Jasiukevičius (klarnetas), o eilėraščius skaitė Julija Čiurinskienė. Knygą išleido VšĮ Mėmelio istorija. Knygos sutiktuves organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei V. Staniulio knygynas.
Istorikas dr. Arūnas Bubnys straipsnyje „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944-1948 metais“ rašo apie tai , kad sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Rytprūsių. Didžiausia tragedija atsitiko Vokietijos keleiviniam laivui „Wilhelm Gustloff“. 1945 m. sausio 30 d. šiuo laivu plaukė apie 10 tūkstančių civilių žmonių, tarp jų apie 3 tūkstančiai vaikų. Baltijos jūroje „Wilhelmą Gustloffą“ torpedomis atakavo sovietų povandeninis laivas, išsigelbėti pavyko tik apie 900 pabėgėlių. Yra manoma, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos genocidą 1944-1949 metais buvo nužudyta apie 300 000 žmonių (iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės).
1939 m. Rytprūsiuose gyveno apie 2 619 000 gyventojų, absoliuti dauguma vokiečiai, bet buvo ir etninių lietuvių (lietuvininkų). 1950 m. krašte beliko tik apie 75 tūkstančiai vietinių gyventojų. 1947-1948 metais iš Kaliningrado srities buvo iškeldinti 102 125 asmenys. Kai kurie gyventojai apie išvykimą sužinodavo taip netikėtai, kad beveik neturėjo laiko pranešti savo šeimos nariams, iškeliavusiems ieškoti maisto. Pastarieji, grįžę iš Lietuvos, nerasdavo nei šeimos, nei jokio kito vokiečio. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai buvo pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. 2006 m. spalio 16 d. Lietuvos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė Mažosios Lietuvos genocido diena.
Informuojame, kad LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos nariai metinį nario mokestį už 2018 m. gali sumokėti pavedimu. Metinis nario mokestis – 15€.
Mokėjimo paskirtyje nurodykite: "LDK KPB metinis nario mokestis".
Nariai, kurie nėra sumokėję nario mokesčio už ankstesnius metus, gali sumokėti vienu pavedimu.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės į LDK KPB vadovą Danielių Vervečką, tel. +370 686 04 624
Nario mokesti prašome sumokėti iki Spalio 1 dienos.
Atsiskaitomoji sąskaita:
LDK KILMINGŲJŲ PALIKUONIŲ BENDRIJA
SEB bankas LT437044060007876403
Banko kodas 70440
2018 09 09 aplankytas garbaus amžiaus Dzūkijos partizanas, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras, gyvenantis Kasčiūnų kaime. Tarp svečių buvo Marijampolės atsargos karininkų sąjungos vadovas leitenantas Anicetas Varnas, generolo Teodoro Daukanto jūrų kuopos šauliai Sigitas Savickas ir Petras Baranauskas iš Čikagos (JAV), Istorinės atminties organizacijų atstovas Artūras Giedraitis, dimisijos majoras Gintautas Jasaitis, atsargos viršila Romas Žemaitis, atsargos viršila Viktoras Rimša, savanoris kūrėjas Vidmantas Alesius, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Kauno regiono skyriaus pirmininkė Kristina Giedraitienė ir Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytoja, jaunųjų šaulių vadovė Rita Lysenko.
Šie metai paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais, ta proga legendiniam Dzūkijos partizanui buvo įteiktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Gynybos pajėgų vado dms. br. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo medalis.
Šioje sodyboje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, joje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“.
Atvykusius svečius J. Jakavonis-Tigras su šeima labai šiltai priėmė, mielai pasakojo prisiminimus iš pokario laikų, nuožmių kautynių su okupantais epizodus. Po malonaus bendravimo ir įvairiausių išgyvenimų kupinų pasakojimų varėniškė, „Ąžuolo“ gimnazijos mokytoja, jaunųjų šaulių vadovė R. Lysenko svečius palydėjo iki Merkinės kryžių kalnelio, kur buvo pagerbti žuvę partizanai.
Naudota Varėnos krašto bendruomenės laikraščio „Giružis“ žurnalistės Živilės Puidokaitienės medžiaga. Nuotr. Ritos Lysenko, Kornelijos Giedraitytės.
2018 09 08 Kauno raj., Žalgirio pergalės parke, iškilmingai pagerbti 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo signatarai – pasodinta 20 lietuviškų ąžuolų alėja, prie kiekvieno medelio įrengtą lentelė lietuvių ir anglų kalbomis su signataro atvaizdu ir trumpa biografija bei bendras stendas. Unikalu tai, kad medelius sodino vienoje vietoje susirinkęs gausus būrys signatarų giminaičių. Jų pasakojimuose, prisiminimuose apie garbius protėvius atgijo, regis, dar tokia netolima praeitis. Šventėje dalyvavo įvairių istorinę Lietuvos Valstybės praeitį puoselėjančių organizacijų nariai, visus susirinkusius į Lietuvos didžiavyrių pagerbimo šventę sveikino LR Seimo, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos Kultūros komisijos pirmininkė p. Jūratė Caspersen, Kauno rajono savivaldybės atstovai, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė (beje, šios elitinės bibliofilinės visuomeninės organizacijos nariais tarpukariu buvo net 4 Signatarai), kiti garbūs svečiai, aukure įsižiebė ugnis, jaunųjų šaulių perduota nuo amžinosios ugnies memorialo Nežinomam kariui, nuaidėjo šaulių dedikacinės salvės. Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ prezidentas Gintautas Tamulaitis dėkojo ir atminimo dovanas įteikė unikalios Signatarų alėjos įrengimo partneriams, rėmėjams, signatarų giminaičiams.
Nuotraukos Dalios Poškienės, Kornelijos Giedraitytės