2019 01 26 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko iškilmingas naujametinis labdaros pokylis. LDK ponų tarybos pakviesti, atvyko LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų nariai, vakaro partneriai, rėmėjai, kviestiniai svečiai. Visus susirinkusius pasveikino LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis. Buvo pristatytos organizacijos, kurių vadovai ar nariai atvyko iš visos Lietuvos:
LDK ponų taryba,
LDK atminties rūmai,
Lietuvos šaulių sąjunga,
Lietuvos atsargos karininkų sąjunga,
Šv. Adalberto-LDK-riterių ordinas (garbės vadovas p. Ričardas Algimantas Kliučinskas),
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija,
LDK kilmingųjų palikuonių bendrija
Afganistano karo veteranų asociacija (pirm. p. Algimantas Razbadauskas),
Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga,
Panevėžio apskrities bajorų organizacija (vado pav. p. Steponas Kubeckas),
Kauno apskrities bajorų draugija (dabartinio vado pav. p. Kristina Giedraitienė ir buvęs draugijos ilgametis vadas, Kauno m. ceremonmeisteris p. Kęstutis Ignatavičius),
Klaipėdos krašto bajorų draugija (vadas p. Antanas Sirtautas),
Šventės dalyvius palaimino Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas brolis, kunigas dr. Paulius Saulius Bytautas.
Šventės vedantysis p. Vilius Kaminskas publiką supažindino su koncertinės programos atlikėjais - jaunaisiais vakaro solistais - Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentais, tarptautinių konkursų laureatais Aizhan Sultanova (Kazachstanas – Lietuva), Bingnan Xu (Kinija-Lietuva), Monika Jatužaite, Vita Džiulna ir pianiste Živile Kudirkaite, kurių nuostabiai atliekami muzikiniai kūriniai sužavėjo visus. Kiekvieną solo- ir atpažįstamas operečių arijas, ir rečiau skambančias melodijas - lydėjo ovacijos.
Vakaro svečiai įdėmiai klausėsi Lietuvos kartografų draugijos valdybos nario, Kauno kolegijos lektoriaus p. Valdo Urbanavičiaus žemėlapių parodos Kauno Karininkų Ramovėje „Lietuvos sienos: praeitis ir dabartis“ apžvalgos.
LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovo pavaduotojai p. Raimundas Charževskis, prof. Arvydas Palevičius, p. Artūras Giedraitis, kancleris p. Zigmantas Katinas, valdybos narė p. Irma Randakevičienė, p. Vidas Čereškevičius, p.Kęstutis Ignatavičius, kun. Saulius Paulius Bytautas iškilmingai įteikė naujiems nariams Kilmės liudijimus, simbolinius LDK piliečių pasus, LDK kilmingųjų palikuonių vardinius ženklus-insignijas.
Šventinio labdaros vakaro garbės svečias - mokslininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habil. m. dr. ir visuomenės veikėjas Liudas Mažylis tarė sveikinimo žodį ir įteikė organizatoriams dovanas: knygą „ Lietuvos valstybės atkūrimo procesas“ ir čia pat pasirašytą originalaus dydžio 2017 m. jo atrasto Vokietijoje Lietuvos Tarybos 1918 m. Vasario 16 d. Nutarimo dėl Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo originalo kopiją. Šios dovanos prof. Liudo Mažylio ir renginio organizatorių bendru sutarimu buvo skirtos labdaros aukcionui. Renginio dalyviai itin aktyviai varžėsi dėl šių vertingų prizų, o gautos lėšos gausiai papildė labdaros-paramos fondą. Pasak aukciono laimėtojų- p. Odetos ir p. Modesto Vaitiekūnų, šios dovanos reikšmingai papildys renkamą vertingų dokumentų kolekciją. LDK ponų tarybos kancleris p. Artūras Giedraitis ir LDK atminties rūmų vadovas p. Danielius Vervečka įteikė profesoriui Liudui Mažyliui insigninius ženklus ir dokumentų, saugomu Lietuvos ir Vokietijos archyvuose, kopijas. Tai 1918 metų tarptautinis Lietuvos Tarybos susirašinėjimas dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo.
Labdaros loterijos, kurią organizavo LDK KPB valdybos narė p. Kristina Giedraitienė, metu buvo laimėta puikių, vertingų prizų – knygų, meno albumų, dailių kalendorių, paveikslų, keramikos ir stiklo dirbinių, net tautinis kostiumas (!) kuriuos paaukojo gausus būrys geradarių, taip pat renginio rėmėjai Kauno „Parko galerija“, Pažaislio vienuolyno ansamblyje įsikūrę svetingumo namai „Monte Pacis“.
Visus prizų steigėjus galite rasti čia
Šių metų labdaros loterijos lėšos (3200 eurų), kurios paaukotos intriguojančio aukciono ir loterijos bilietų platinimo metu, bus skiriamos Kauno „Arkos“ bendruomenei. Į šventinį vakarą pakviesti maloniai atvyko šios bendruomenės nariai – p. Monika Giršaitė, p. Ingrida Vitkauskienė, globotiniai Rosita ir Renatas. Padėkoję labdaros vakaro dalyviams už dosnumą ir geranoriškumą, papasakojo apie savo veiklą, pakvietė apsilankyti ir susipažinti jų bendruomenės namuose. Išvydome jautrų filmą, apie bičiulių kasdieną, šventes, svajones ir rūpesčius...
Visiems renginio dalyviams teko ir suvenyrai - „Arkos“ bendruomenės auklėtinių rankomis kurtos simbolinės dovanėlės – dailios žvakės. Tegu jų šildanti liepsna jungia visų mūsų kasdieną, kviečia gerumui, suburia prasmingiems darbams ir nuoširdžioms šventėms.
Apie mus rašo:
Naujienų portalas LRT.LT https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/243465/l-mazylio-knyga-ir-nepriklausomybes-akto-kopija-aukcione-parduota-uz-1010-euru
Naujienų portalas ELTA http://pranesimai.elta.lt/news/public_view/181762
Naujienų portalas VORUTA.LT http://www.voruta.lt/l-mazylio-knyga-ir-nepriklausomybes-akto-kopija-aukcione-parduota-uz-1010-euru/
Naujienų portalas KLEVUALEJA.LT http://www.klevualeja.lt/2019/02/04/prof-habil-dr-l-mazylio-knyga-ir-nepriklausomybes-akto-kopija-aukcione-parduota-uz-1010-euru/#more-13900
Pirkdami Kauno ARKOS bendruomenės rankų darbo darbelius paremsite jų veiklą ir idėjas. ARKA dėkoja iš anksto už paramą. Darbelius ARKA gali išsiusti į Omniva paštomatą jei padengsite siuntimo išlaidas. Susisiekite su mumis ir mes nukreipsime Jus į ARKĄ, kur ir susitarsite dėl pageidaujamų prekių arka@kilmingieji.lt Dirbinių spalvos ir detalės gali būti derinamos, t.y. pagal Jūsų pageidavimus (pavyzdžiui, dubenys gali būti su paukšteliais arba be, gali būti lygiu kraštu arba vingiuotu; taip pat žvakių spalvos, veltinio dirbinių spalvos, molio dirbinių spalvos).
2018-09-23 Kaune Santakos parke Lietuvoje viešintis popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias ir meldėsi kartu su susirinkusiaisiais. Daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų ir LDK Atminties organizacijų nariai, Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariai, Ponų tarybos nariai sekmadienio rytą susirinko į parką dalyvauti šv. Tėvo aukojamose šv. Mišiose. Dalis kauniečių ir jų svečių jo aukojamų šv. Mišių jau pradėjo laukti nuo šeštadienio 22 val. vakaro. Šv. Mišios Kauno Santakoje buvo aukojamos lotynų kalba. Pamokslą popiežius sakė itališkai, kuris buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Visuotinė malda vyko lietuviškai, bet vienas kreipinys buvo perskaitytas ir lenkų kalba. Renginio metu organizatoriams talkino savanoriai tarp kurių buvo ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Pastebėtina, kad prieš 25 metus, praėjus trejiems metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Kauno Santakos parke šv. Mišias aukojo tuometinis popiežius Jonas Paulius II (1920-2005).
Kelios nuotraukos iš renginio. Nuotraukų autorius R. Kaminskas.
2018 m. rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą. Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.
Knygos sutiktuvėse pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Stasys Malkevičiaus, Kauno miesto garbės pilietė bei Kauno m. savivaldybės tarybos narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, doc. dr. Romas Batūra, Šarūno bendradarbis Vytautas Vaitiekus, Šarūno klasiokas Rimtautas Starkus, Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis, KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas Romualdas Jakubonis bei Kovo 11-osios g. bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginyje dalyvavo Š. Toliūšio artimieji, draugai, bendradarbiai, bendraklasiai, Kauno 202 kuopos šauliai, sajūdiečiai ir kiti svečiai. Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas. Renginio meninę knygos sutiktuvių programą atliko šauliai: Romualdas Liutkus (akordeonas) bei Valentinas Jasiukevičius (klarnetas), o eilėraščius skaitė Julija Čiurinskienė. Knygą išleido VšĮ Mėmelio istorija. Knygos sutiktuves organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei V. Staniulio knygynas.
Istorikas dr. Arūnas Bubnys straipsnyje „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944-1948 metais“ rašo apie tai , kad sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Rytprūsių. Didžiausia tragedija atsitiko Vokietijos keleiviniam laivui „Wilhelm Gustloff“. 1945 m. sausio 30 d. šiuo laivu plaukė apie 10 tūkstančių civilių žmonių, tarp jų apie 3 tūkstančiai vaikų. Baltijos jūroje „Wilhelmą Gustloffą“ torpedomis atakavo sovietų povandeninis laivas, išsigelbėti pavyko tik apie 900 pabėgėlių. Yra manoma, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos genocidą 1944-1949 metais buvo nužudyta apie 300 000 žmonių (iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės).
1939 m. Rytprūsiuose gyveno apie 2 619 000 gyventojų, absoliuti dauguma vokiečiai, bet buvo ir etninių lietuvių (lietuvininkų). 1950 m. krašte beliko tik apie 75 tūkstančiai vietinių gyventojų. 1947-1948 metais iš Kaliningrado srities buvo iškeldinti 102 125 asmenys. Kai kurie gyventojai apie išvykimą sužinodavo taip netikėtai, kad beveik neturėjo laiko pranešti savo šeimos nariams, iškeliavusiems ieškoti maisto. Pastarieji, grįžę iš Lietuvos, nerasdavo nei šeimos, nei jokio kito vokiečio. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai buvo pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. 2006 m. spalio 16 d. Lietuvos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė Mažosios Lietuvos genocido diena.
