Untitled Document

siena

 Turėdami didelę patirtį istorinių genealoginių tyrinėjimų srityje priimame ir atliekame užsakymus: ieškome archyvinių dokumentų, tyrinėjame giminės istoriją, sudarome genealoginius medžius, sutvarkome dokumentus, patvirtiname kilmę ir iškilmingai įteikiame tam skirtuose renginiuose iki kilmės patvirtinimo.

Dėl paslaugų maloniai prašome kreiptis į p. Danielių Vervečką el. paštu administracija@kilmngieji.lt arba telefonu +370 686 04 624

https://ldk-atmintis.lt/index.php/paslaugos 

Komentaras (0) Peržiūros: 549
 
Ruošiamos net tris parodos galerijoje ARKA nuo kovo 18 iki balandžio 8. Parodos užims visą galeriją. Viena iš  jų ir pagrindinė "IŠ DAILININKO ARVYDO KAŽDAILIO HERALDIKOS KŪRINIŲ IR REKONSTRUKCIJŲ". Kviečiu ir prašau gerb. kilminguosius, mylinčius heraldiką, pagal galimybes, paremti jos rengimą savo heraldikos artefaktais, ar lėšomis. 
 
Mano telefonas: 868365806, el. paštas arvydas.kazdailis@gmail.com  
Sąsk. Nr. LT127300010001549415
Paskirtis-parodos rengimui.
 
 
Rėmėjų herbai, ar įmonių logotipai kuriuos reiktų atsiųsti, bus patalpinti parodos plakatuose ir kitoje informacijoje. 
Komentaras (0) Peržiūros: 724

 

Pirkdami Kauno ARKOS bendruomenės rankų darbo darbelius paremsite jų veiklą ir idėjas. ARKA dėkoja iš anksto už paramą. Darbelius ARKA gali išsiusti į Omniva paštomatą jei padengsite siuntimo išlaidas. Susisiekite su mumis ir mes nukreipsime Jus į ARKĄ, kur ir susitarsite dėl pageidaujamų prekių arka@kilmingieji.lt Dirbinių spalvos ir detalės gali būti derinamos, t.y. pagal Jūsų pageidavimus (pavyzdžiui, dubenys gali būti su paukšteliais arba be, gali būti lygiu kraštu arba vingiuotu; taip pat žvakių spalvos, veltinio dirbinių spalvos, molio dirbinių spalvos).

Didelis dubuo (apie 30 cm skersmens) 25eur;
Vidutinis dubenėlis (15cm skersmens) 8eur;
Mažas dubenėlis (12cm skersmens) 6eur;
Muilas 2eur; (sudėtyje žolelių mišinys - melisos, ramunėlės, mėtos; stačiakampio arba širdelės formos)
Muilinė 4eur; (įvairių spalvų ir formų, su skylutėmis dugne);
Pakabukas - veltinio avelė 3eur;
Veltinio rožinis maldai - 4eur;
Veltinio ir/ar keramikos karoliai 5eur;
Didelė žvakė (9cm) 5eur;
Maža žvakė (5,5cm) 3eur.
 
Darbelių nuotraukos:
 
Komentaras (0) Peržiūros: 458

 

2018-09-23 Kaune Santakos parke  Lietuvoje viešintis popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias ir meldėsi kartu su susirinkusiaisiais. Daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų ir LDK Atminties organizacijų nariai, Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariai, Ponų tarybos nariai sekmadienio rytą susirinko į  parką dalyvauti šv. Tėvo aukojamose šv. Mišiose. Dalis kauniečių ir jų svečių  jo aukojamų šv. Mišių jau pradėjo laukti nuo šeštadienio 22 val. vakaro. Šv. Mišios Kauno Santakoje buvo aukojamos lotynų kalba. Pamokslą popiežius sakė itališkai, kuris  buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Visuotinė malda vyko lietuviškai, bet vienas kreipinys  buvo perskaitytas ir lenkų kalba. Renginio metu  organizatoriams talkino  savanoriai tarp kurių buvo ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Pastebėtina, kad prieš 25 metus, praėjus trejiems metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Kauno Santakos parke  šv. Mišias aukojo tuometinis popiežius Jonas Paulius II (1920-2005).

 
Kelios nuotraukos iš renginio. Nuotraukų autorius R. Kaminskas.

Komentaras (0) Peržiūros: 516

 

2018 m. rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje  vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė  Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą. Kauno apskrities viešosios bibliotekos  vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė  ir kolekcininkas-bibliofilas  Vidmantas Staniulis pristatė  inžinieriaus ir  periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių  kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.

Knygos sutiktuvėse pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Stasys Malkevičiaus, Kauno miesto garbės pilietė bei Kauno m. savivaldybės tarybos narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas,  žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, doc. dr. Romas Batūra, Šarūno bendradarbis Vytautas Vaitiekus, Šarūno klasiokas Rimtautas Starkus,  Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis,   KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas  Romualdas Jakubonis bei Kovo 11-osios g. bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginyje dalyvavo  Š. Toliūšio artimieji, draugai, bendradarbiai, bendraklasiai, Kauno 202 kuopos šauliai, sajūdiečiai ir kiti svečiai. Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas.   Renginio meninę knygos sutiktuvių programą atliko šauliai: Romualdas Liutkus (akordeonas) bei Valentinas Jasiukevičius (klarnetas), o eilėraščius skaitė Julija Čiurinskienė.  Knygą išleido VšĮ Mėmelio istorija. Knygos sutiktuves organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba  bei  V. Staniulio  knygynas.

 Istorikas dr. Arūnas Bubnys straipsnyje „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944-1948 metais“ rašo apie tai , kad sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Rytprūsių. Didžiausia tragedija atsitiko Vokietijos keleiviniam laivui „Wilhelm Gustloff“. 1945 m. sausio 30 d. šiuo laivu plaukė apie 10 tūkstančių civilių žmonių, tarp jų apie 3 tūkstančiai vaikų. Baltijos jūroje „Wilhelmą Gustloffą“ torpedomis atakavo sovietų povandeninis laivas, išsigelbėti pavyko tik apie 900 pabėgėlių. Yra manoma, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos genocidą 1944-1949 metais buvo nužudyta apie 300 000 žmonių (iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės).

1939 m. Rytprūsiuose gyveno apie 2 619 000 gyventojų, absoliuti dauguma vokiečiai, bet buvo ir etninių lietuvių (lietuvininkų). 1950 m. krašte beliko tik apie 75 tūkstančiai vietinių gyventojų. 1947-1948 metais iš Kaliningrado srities buvo iškeldinti 102 125 asmenys. Kai kurie gyventojai apie išvykimą sužinodavo taip netikėtai, kad beveik neturėjo laiko pranešti savo šeimos nariams, iškeliavusiems ieškoti maisto. Pastarieji, grįžę iš Lietuvos, nerasdavo nei šeimos, nei jokio kito vokiečio. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai buvo pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. 2006 m. spalio 16 d. Lietuvos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė Mažosios Lietuvos genocido diena. 

 

 

Komentaras (0) Peržiūros: 463